D.Trumpas viešai smogė Rusijos prezidentui: Ukraina ginklus gaus, bet Europa už viską susimokės

Anot Trumpo, Jungtinės Valstijos jau suteikė Ukrainai paramos už 350 milijardų dolerių, o Europa maždaug už 100 milijardų. Tačiau, kaip jis pabrėžė, Europos šalys galėtų ir turėtų prisidėti daugiau.

Trumpas savo pareiškimuose ne kartą akcentavo, kad JAV neturėtų būti vienintelė šalis, nešanti pagrindinę ekonominę naštą dėl karo Ukrainoje. Todėl naujas susitarimas, pagal kurį Europa grąžintų pinigus už amerikietišką ginkluotę, jo nuomone, yra praktiškas ir racionalus sprendimas. 

Jis teigė, kad tai netgi būtų naudingas „verslas“ Amerikai, kuris stiprintų sąjungininkų bendradarbiavimą, tačiau tuo pačiu ir saugotų JAV biudžetą.

Nepasitenkinimas Putino veiksmais

Be ekonominių temų, Trumpas taip pat išreiškė nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak jo, iš pradžių jis manęs, kad Putinas yra žmogus, kuris laikosi savo žodžio, tačiau realybė nuvylė. 

„Jis kalba gražiai, bet vėliau naktį bombarduoja žmones. Mums tai visiškai nepriimtina“, teigė Trumpas, komentuodamas Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tokie pasisakymai rodo, kad net ir anksčiau buvę šiltesni tonai tarp Trumpo ir Putino dabar tampa vis labiau kritiški.

Trumpas nurodė, kad Ukraina gaus „Patriot“ tipo sistemas, tačiau nepatikslino, ar kalbama apie pačius oro gynybos kompleksus, ar tik jų raketas. Vis dėlto jis pabrėžė, jog JAV šių išlaidų nefinansuos. 

Tai reikštų, kad net jei Amerika perduos karinę įrangą, ji neplanuoja investuoti papildomų lėšų, atsakomybė tenka Europos šalims, kurios ir turės padengti visas su perdavimu susijusias išlaidas.

Šis sprendimas taip pat reiškia naują strategiją bendradarbiavimo su NATO kontekste. Pagal ją, JAV gali aprūpinti ginkluote, o pats Aljansas arba jo narės padengs finansinę dalį. Tai, anot Trumpo, yra ne tik efektyvi, bet ir sąžininga partnerystės forma, kurioje visi prisideda pagal galimybes.

Požiūris į konfliktus Artimuosiuose Rytuose

Be karo Ukrainoje, Trumpas komentavo ir situaciją Artimuosiuose Rytuose. Jis išreiškė viltį, kad artimiausiu metu vyks derybos dėl paliaubų tarp Izraelio ir „Hamas“. Anot jo, siūlomas 60 dienų ugnies nutraukimo planas kartu su įkaitų paleidimu ir daliniu Izraelio kariuomenės atsitraukimu iš Gazos ruožo galėtų tapti pagrindu tolimesnėms taikos deryboms. 

Tai rodo Trumpo siekį pabrėžti JAV įtaką tarptautinėje politikoje ne tik Europoje, bet ir kituose geopolitiniuose regionuose. Trumpas dar kartą išsakė kritiką Jerome'ui Powellui, šiuo metu vadovaujančiam JAV Federalinei rezervų sistemai. 

Jis pakartojo savo nuomonę, kad palūkanų normos yra pernelyg aukštos ir stabdo ekonomikos augimą. Trumpas teigė, jog būtų tikslinga keisti centrinio banko politiką ir imtis drastiškesnių sprendimų, siekiant paskatinti vartojimą ir sumažinti spaudimą verslui bei vartotojams.

JAV parama, bet už Europos pinigus

Donaldas Trumpas aiškiai pademonstravo, kad JAV gali išlikti stiprus sąjungininkas Ukrainai, tačiau nori, kad finansinę naštą prisiimtų Europa. Jo retorika išlieka aštri tiek Putino, tiek Federalinės rezervų sistemos atžvilgiu. 

Tuo pačiu jis rodo norą išlaikyti JAV įtaką pasaulio politikoje, bet labiau kaip strategiškai mąstanti šalis, kuri nori dalytis atsakomybe, o ne viena finansuoti tarptautinius konfliktus. Tai liudija apie Trumpo pastangas kurti kitokią JAV tarptautinės politikos viziją tokią, kuri būtų orientuota į verslą, bendrą naštos pasidalijimą ir didesnę partnerių atsakomybę.