Šokiruojantys skaičiai: beveik pusė šios valstybės gyventojų Ukrainą laiko grėsme, štai kas už to slypi

Toks rezultatas gali atrodyti netikėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra valstybė, kuri pradėjo karinę invaziją Europoje, tuo tarpu Ukraina yra jos auką patyrusi šalis.

Šie skaičiai gali būti tiesiogiai susiję su vidaus politika ir informacine aplinka Vengrijoje. Valdančioji partija Fidesz, kuriai vadovauja premjeras Viktoras Orbanas, dažnai remiasi nacionalistine ir skeptiška retorika užsienio politikos klausimais. Tokia pozicija, išreikšta tiek oficialiuose pareiškimuose, tiek žiniasklaidoje, akivaizdžiai veikia viešąją nuomonę.

Politinės pažiūros lemia vertinimus

Labai ryškūs skirtumai pastebimi vertinant respondentų atsakymus pagal jų politinę priklausomybę. Tik 11 procentų Fidesz rėmėjų nurodė Rusiją kaip pagrindinę grėsmę. 

Tuo tarpu tarp tų, kurie palaiko opozicines partijas arba nepriklauso jokiai politinei jėgai, šis skaičius siekia net 52 procentus. Tai rodo, kad požiūris į tarptautinius įvykius Vengrijoje yra smarkiai susijęs su pasitikėjimu valdžia.

Dar įdomesni duomenys susiję su požiūriu į Ukrainą. Net 45 procentai Fidesz šalininkų Ukrainą įvardija kaip didžiausią grėsmę šaliai. Tarp opozicinių partijų rėmėjų šis skaičius siekia vos 14 procentų. 

Tai leidžia daryti išvadą, kad daugeliui valdžios šalininkų Ukraina yra nepageidaujama ir nepatikima kaimynė, o tokia nuomonė dažnai grindžiama oficialios propagandos skleidžiamais naratyvais.

Nepasitikėjimas Ukrainos vadovybe

Apklausos rezultatai rodo, kad net trys ketvirtadaliai Vengrijos gyventojų nepasitiki Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis nepasitikėjimas siejamas ne tik su geopolitine situacija, bet ir su aktyvia valdžios komunikacija, kurioje Zelenskis dažnai vaizduojamas kaip konfliktiška figūra, atsakinga už karo tęsimą. Tokia nuomonė atsispindi tiek per politinius pareiškimus, tiek per valstybės kontroliuojamus informacijos kanalus.

Referendumas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą

Vengrijoje pastaraisiais mėnesiais vyko viešas balsavimas, kuriame piliečių buvo klausiama, ar jie pritaria spartesniam Ukrainos priėmimui į Europos Sąjungą. Vyriausybės atstovai paskelbė, kad net 95 procentai dalyvavusiųjų pasisakė prieš. 

Šis rezultatas atspindi ne tik realius žmonių nuogąstavimus, bet ir tai, kad visam balsavimui buvo aktyviai rengiama kampanija, skatinanti skeptišką požiūrį į Ukrainą ir jos narystės perspektyvas.

Nors referendumas oficialiai vyko kaip „piliečių apklausa“, politinis fonas ir vyriausybinės kampanijos pobūdis leido daugeliui stebėtojų suabejoti jo objektyvumu. Tai prisidėjo prie gilėjančios takoskyros tarp Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios dauguma remia Ukrainos siekius integruotis į Vakarus.

Europos Sąjunga išlieka svarbiausiu partneriu

Nepaisant kritiškos valdžios laikysenos Europos Sąjungos atžvilgiu, tyrimas parodė, kad dauguma Vengrijos gyventojų vis dar laiko ES svarbiausiu šalies sąjungininku. Apklausos duomenimis, 24 procentai respondentų įvardijo ES kaip pagrindinį partnerį, o netoli jos atsidūrė ir Jungtinės Amerikos Valstijos su 23 procentais. Tai parodo, kad net ir esant vidinei politinei įtampai, visuomenė išlieka vakarietiškai nusiteikusi.