Kremlius įsisavina Vakarų milijardus: milijardai atsiduria Kremliaus rankose ir tai tik visko pradžia

Remiantis Rusijos teisininkų bendrovės ataskaita, nuo karo pradžios Rusijos valdžia perėmė mažiausiai 102 skirtingus aktyvus. Bendra konfiskuoto turto vertė siekia apie 43 milijardus eurų. Tai ne vien tik abstraktūs skaičiai. Už šių sprendimų slypi verslai, įmonės, infrastruktūra ir darbuotojai, kurie netenka stabilumo, nes jų valdomas turtas patenka į valstybės kontrolę.

Po konfiskacijos tokie objektai dažniausiai būna parduodami per valstybei palankius mechanizmus arba tiesiogiai atitenka valstybinėms įmonėms. Tokiu būdu Kremlius ne tik gauna papildomų pajamų, bet ir sustiprina savo įtaką ekonomikoje.

Vakarų įmonės tapo taikiniais

Turtas buvo perimtas ne tik iš vietinių verslininkų, bet ir iš žinomų tarptautinių bendrovių. Tarp jų minimos prancūzų maisto pramonės kompanijos ir automobilių prekybos įmonės, kurių savininkai anksčiau yra išreiškę nepalankią nuomonę apie Rusijos veiksmus. Tokie sprendimai dažnai nėra pagrįsti ekonomine logika, o veikiau atspindi norą nubausti už politinę poziciją ar parodyti galios demonstravimą.

Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad bet kokie Vakarų bandymai perimti Rusijos turtą užsienyje ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui gali sulaukti griežto atsako. Tokia retorika rodo, kad Kremliaus veiksmai yra ne tik ekonominio, bet ir simbolinio pobūdžio.

Numatomi tolesni perėmimai

Rusijos finansų ministras 2024 metų pradžioje pranešė, kad šiemet planuojama papildomai gauti per 1 milijardą eurų iš naujų konfiskacijų. Tai rodo, jog ši priemonė tampa sistemine, o ne vienkartine priemone. Nors teoriškai tokie veiksmai padeda užlopyti biudžeto skyles, ilgalaikėje perspektyvoje jie kuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą tarp vietinių verslininkų ir užsienio investuotojų.

Kai verslas nežino, ar rytoj jo veikla nebus pripažinta „nepriimtina valstybei", kyla pavojus, kad naujos investicijos nebus planuojamos, o turimos lėšos bus perkeltos į saugesnes jurisdikcijas.

Griūvanti ekonomika ir svyruojanti rinka

Nepaisant papildomų milijardų eurų iš konfiskuoto turto, Rusijos ekonominė padėtis išlieka trapi. Šalies vertybinių popierių rinka pastarosiomis savaitėmis patyrė reikšmingą nuosmukį, o investuotojų nuotaikos išlieka niūrios. 

Analitikai teigia, kad bet kokie tarptautiniai pareiškimai ar griežtesni sprendimai dėl sankcijų Rusijai gali sukelti dar didesnius svyravimus rinkose.

Keli ekonomistai, net ir patys gyvenantys Rusijoje, pripažįsta, kad šalis gyvena nuolatinėje įtampoje. Ekonomika, pasak jų, nekantriai laukia karo pabaigos, nes tik tai galėtų sugrąžinti stabilumą ir bent dalinį pasitikėjimą vidaus rinkomis.

Laikinas sprendimas su ilgalaikėmis pasekmėmis

Konfiskuotas turtas gali trumpam papildyti valstybės biudžetą, tačiau jis nepakeičia to, ką praranda šalis dėl nutrauktų ryšių su pasauline ekonomika. Vakarų investuotojai pasitraukia, technologinė pažanga stabdoma, o vietos verslas gyvena nuolatinėje nežinioje. Tokia padėtis ne tik kelia grėsmę ekonominei plėtrai, bet ir gilina atotrūkį tarp Rusijos ir likusio pasaulio.

Kol šalyje vyrauja politinis neapibrėžtumas, represiniai sprendimai ir kariniai prioritetai, net ir didžiausios konfiskacijos negalės sustabdyti lėto, bet nuoseklaus ekonominio nuosmukio.