Naujas karštasis taškas Europoje? Rusijos sprendimas šokiravo Vakarus, pasaulinė įtampa auga it ant mielių

Ši žinia kelia nerimą ne tik kaimyninėms šalims, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, nes sugrįžta grėsmės, kurios buvo sumažintos dar Šaltojo karo pabaigoje. Pasak oficialaus Rusijos pareiškimo, moratoriumas nebetenka prasmės, nes, anot jų, JAV pradėjo diegti žemynines vidutinio nuotolio raketų sistemas Europoje ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. 

Rusija tvirtina, kad jos ankstesni įspėjimai buvo ignoruojami, todėl ji nebenori laikytis ankstesnių savanoriškų įsipareigojimų. Šis sprendimas laikomas atsaku į, kaip teigiama, provokuojančią JAV ginklavimosi politiką. Tokią poziciją viešai patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija savo išplatintame pranešime.

Rusijos valdžia pabrėžia, kad tolesni veiksmai priklausys nuo tarptautinės situacijos vystymosi. Kremlius žada atidžiai stebėti Amerikos ir kitų Vakarų šalių raketų dislokavimo apimtis ir remiantis tuo planuoti savo atsakomąją politiką. Sprendimus dėl konkrečių veiksmų priims aukščiausia Rusijos vadovybė, pasitelkusi kelių institucijų analizę.

Grėsmės saugumui

Rusijos valdžia kaltina Vakarų valstybes kuriant destabilizuojantį raketinį potencialą šalia Rusijos sienų. Toks ginkluotės telkimas, anot jų, kelia tiesioginę grėsmę šalies saugumui ir gali sukelti įtampą tarp branduolinių valstybių. 

Rusijos pozicija grindžiama tuo, kad JAV ir jų sąjungininkai kuria infrastruktūrą, leidžiančią greitai panaudoti vidutinio nuotolio raketas, o tai gali paskatinti naują ginklavimosi varžybų etapą.

Toks įvykių vystymasis, pasak Rusijos, ne tik destabilizuoja padėtį Europos regione, bet ir turi rimtų pasekmių globaliai saugumo sistemai. Kyla pavojus, kad atsinaujinusios įtampos tarp galingiausių pasaulio valstybių gali sukelti konfliktus, kuriuos būtų sunku suvaldyti.

Dmitrijaus Medvedevo reakcija

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministerijos sprendimą. Socialiniame tinkle X jis apkaltino NATO šalis provokuojančia politika, kuri esą ir paskatino Rusiją atsisakyti apribojimų. 

Medvedevas pabrėžė, kad tai nauja realybė, su kuria Vakarų šalys turės susitaikyti, ir įspėjo, kad ateityje galima tikėtis dar daugiau veiksmų iš Rusijos pusės. Visa ši situacija prasidėjo dar 2019 metais, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pasitraukė iš INF sutarties, kurią 1987 metais pasirašė JAV ir tuometinė Sovietų Sąjunga.

Sutartis draudė gaminti, bandyti ir dislokuoti sausumos bazės raketas, kurių nuotolis siekia nuo penkių šimtų iki penkių su puse tūkstančių kilometrų. Šis susitarimas buvo vienas iš pagrindinių Šaltojo karo laikotarpio saugumo architektūros elementų ir labai prisidėjo prie įtampos mažinimo tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos.

Po to, kai JAV pasitraukė iš sutarties, apkaltinus Rusiją jos pažeidimu, Maskva paskelbė, kad vienašališkai laikysis moratoriumo, kol Vakarai nesiims analogiškų veiksmų. Tačiau toks sprendimas buvo daugiau politinio, o ne teisinio pobūdžio. Jis neturėjo jokios teisinės galios, todėl ir nebuvo privalomas nei pačiai Rusijai, nei kitoms šalims.

Ką tai reiškia pasauliui?

Rusijos sprendimas nebesilaikyti moratoriumo atveria kelią atnaujintam ginklavimosi etapui, ypač Europoje. Tokių raketų dislokavimas artimuose regionuose gali sukurti naują įtampos židinį, o galimų konfliktų rizika tik didės. Tai taip pat sukelia klausimų dėl NATO reakcijos ir bendro kolektyvinio saugumo ateities. Kiekviena tokia žinia apie ginkluotės stiprinimą, ypač branduolinės ar vidutinio nuotolio raketų, sukelia baimę visuomenėje ir stiprina nestabilumo jausmą.

Ši situacija rodo, kad pasaulinė saugumo sistema tampa vis labiau trapi. Buvę susitarimai nyksta, o jų vietoje atsiranda politiniai pareiškimai ir kaltinimai. Kol diplomatinis dialogas nebus atkurtas, tol išlieka reali grėsmė, kad pasaulis gali sugrįžti prie laikų, kai raketinės grėsmės buvo kasdienybės dalis.

Šioje įtemptoje situacijoje svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ieškotų sprendimų, kurie leistų atkurti pasitikėjimą ir sumažintų pavojų kilti naujam ginklavimosi varžybų etapui. Kol kas aišku viena, pasaulis grįžta į laikus, kai raketų dislokavimas vėl tampa geopolitinių žaidimų įrankiu.