Šios gyvatės nuodai mirtini vos per kelias sekundes: viena jų gyvena taip arti žmonių, kad kelia realią grėsmę

Vienas iš jų, tai vadinamasis LD50 rodiklis, kuris padeda įvertinti nuodų mirtiną dozę laboratorinėms pelėms. Pasinaudodami šiuo rodikliu, galime sudaryti sąrašą pačių nuodingiausių pasaulio gyvačių. Ir šis sąrašas tikrai gali nustebinti net ir gamtos žinovus.

Skirtingi gyvačių nuodai veikia nevienodai. Vieni jų veikia nervų sistemą (neurotoksinai), kiti kraują ir kraujagysles (hemotoksinai). Dar kiti naudoja cito- ar bungarotoksinus, o kai kurios rūšys savo nuoduose turi net kelių tipų toksinų mišinius. Dėl šios priežasties ne visada lengva palyginti vienų ar kitų rūšių pavojingumą.

Vis dėlto mokslininkai dažniausiai remiasi LD50 rodikliu, kuris nurodo, kokia nuodų dozė (miligramais kilogramui gyvūno svorio) yra mirtina pusei bandymo objektų, dažniausiai pelėms. Kuo mažesnis šis skaičius, tuo nuodas stipresnis.

Dykumų tajpanas, pasaulio nuodų karalius

Remiantis LD50 kriterijumi, pats nuodingiausias gyvatis pasaulyje yra dykumų tajpanas, gyvenantis Australijoje. Jo nuodų veiklioji dozė siekia vos nuo 0,01 iki 0,03 miligramo kilogramui, o tai yra itin mažas kiekis. Šio gyvačio nuodai veikia tiek nervų sistemą, tiek kraują, jie sukelia raudonųjų kraujo kūnelių irimą bei kraujo krešumo sutrikimus. Įdomu tai, kad nors dykumų tajpanas yra labai pavojingas, jis gyvena atokiose vietovėse, o jo kontaktai su žmonėmis yra reti.

Dažniau sutinkamas, bet ne mažiau pavojingas yra tinklinė netikrokobra

Antroje vietoje pagal nuodingumą atsiduria kita Australijos gyvačių rūšis, tinklinė netikrokobra. Ji mažesnė nei tajpanas ir dažnai gyvena netoli gyvenviečių, todėl susidūrimų su žmonėmis būna daugiau. Nors jos nuodai šiek tiek silpnesni, jų veikimas vis tiek yra itin greitas ir pavojingas, ypač jei jie patenka į kraują. Be to, ši gyvatė dažnai būna aktyvi net ir dieną.

Pavojingi ir mažai žinomi yra Azijos nemraučiai

Tarp pačių nuodingiausių gyvačių verta paminėti ir nemraučius, tai mažai kam žinomus, bet labai pavojingus Azijos roplius. Jie priklauso tai pačiai šeimai kaip kobros ar tajpanai. Pavyzdžiui, pramargasis nemraučis, gyvenantis Indokinijoje ir pietų Kinijoje, savo nuodais gali visiškai paralyžiuoti kvėpavimo raumenis, todėl auka uždūsta. Panašiai pavojingi yra ir indiškasis, ir ceiloninis nemraučiai.

Taip pat verta paminėti tigrinę gyvatę iš Australijos, kurios nuodai itin stiprūs, bei juodąją mambą iš Afrikos, kurios LD50 siekia apie 0,25 miligramo kilogramui. Indijos kobra turi dar silpnesnius nuodus, tačiau vis tiek laikoma pavojinga, ypač vietovėse, kuriose sunkiai pasiekiama medicininė pagalba.

Dar vienas įdomus pavyzdys, tai korbačas, dar vadinamas efu. Tai nedidelė, mažiau nei metro ilgio dykumų gyvatė, gyvenanti nuo Artimųjų Rytų iki Indijos. Jos nuodai taip pat labai stiprūs, o LD50 rodiklis siekia vos 0,08 miligramo kilogramui. Nepaisant dydžio, ši gyvatė sugeba per trumpą laiką padaryti didelę žalą žmogaus organizmui.

Jūrinės gyvatės, tai pavojus po vandeniu

Nors dažnai kalbama apie sausumos gyvates, jūrinės gyvatės taip pat pasižymi itin stipriais nuodais. Pavyzdžiui, vienas pavojingiausių yra dryžuotasis krepacis, aptinkamas vandenyse aplink Naująją Gvinėją, Indoneziją ir Šiaurės Australiją. 

Taip pat minėtinas dvipalvis pėzas, paplitęs Ramiajame vandenyne, bei australinis kolcogalvis. Šios gyvatės yra itin pavojingos nardytojams ir žvejams.

Stipriausias nuodas, tai ne visada didžiausias pavojus

Nors dykumų tajpanas pirmauja pagal nuodų stiprumą, jis retai sutinkamas, todėl realus pavojus žmonėms nėra toks didelis. Tuo tarpu gyvatės, gyvenančios arti žmonių, kaip tinklinė netikrokobra ar efos rūšys, kelia didesnę riziką kasdieniame gyvenime. Svarbiausia prisiminti, kad visi šie gyvūnai, nepaisant pavojingumo, vaidina svarbų vaidmenį gamtoje ir paprastai nesiekia žmogaus pulti, jei nėra provokuojami.