Prisijunkite
Liepos 17 dieną Londone įvyks reikšmingas diplomatinis įvykis, tai Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovai planuoja pasirašyti naują dvišalį gynybos susitarimą. Tai bus žingsnis, parodantis abiejų valstybių ryžtą stiprinti bendrą saugumą šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje. Kaip skelbiama, dokumentas įpareigos abi šalis ginti viena kitą, jei kuri nors taptų ginkluotos atakos auka.
Ši sutartis atsirado neatsitiktinai. Pasaulinėje politikoje vyrauja netikrumas, todėl Vokietija ir Jungtinė Karalystė siekia įtvirtinti dvišalius saugumo pagrindus, kurie papildytų esamus kolektyvinius įsipareigojimus.
Pastaruoju metu kyla vis daugiau abejonių dėl kai kurių sąjungininkų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, patikimumo ilguoju laikotarpiu. Todėl šalys Europoje vis dažniau svarsto papildomus saugumo garantijų modelius.
Sutarties pasirašymo vieta ir jos reikšmė
Numatoma, kad susitarimas bus pasirašytas „Viktorijos ir Alberto“ muziejuje Londone. Tai nėra atsitiktinis pasirinkimas. Šis muziejus yra vienas svarbiausių Didžiojoje Britanijoje ir laikomas kultūrinio bendradarbiavimo simboliu. Tokia vieta pabrėžia istorinį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ryšį ir norą kurti ne tik karines, bet ir vertybines sąjungas.
Ką apima naujasis gynybos susitarimas?
Pagrindinė susitarimo esmė, tai abipusis įsipareigojimas ginti viena kitą ginkluotos agresijos atveju. Tai reiškia, kad iškilus tiesioginei karinei grėsmei, abi šalys įsipareigoja reaguoti viena kitos naudai. Taip pat dokumente numatyta bendradarbiauti kuriant naują toliašaudžių raketų sistemą, kuri galėtų pasiekti taikinius už daugiau nei 2 tūkstančių kilometrų. Šis technologinis projektas planuojamas įgyvendinti per artimiausius dešimt metų.
Branduolinės ginkluotės klausimas
Nors Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, turinčių branduolinį arsenalą, šis klausimas naujajame susitarime nėra tiesiogiai aptariamas. Vokietija, neturėdama nuosavos branduolinės ginkluotės, remiasi amerikietišku vadinamuoju „branduoliniu skėčiu“. Nepaisant to, branduolinės temos vengimas susitarime rodo siekį išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti diskusijų, kurios galėtų išprovokuoti įtampą tarptautinėje arenoje.
Sutarties derybos ir kelias iki pasirašymo
Šis susitarimas yra ne vienos savaitės ar mėnesio rezultatas. Pirmieji žingsniai link jo buvo žengti dar 2024 metų vasarą, kai Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas lankėsi Berlyne. Tuomet buvo pradėtas politinis dialogas, kuris vėliau peraugo į konkrečius derybinius procesus. Abi šalys pabrėžė norą kurti tvarią, ilgalaikę partnerystę, pagrįstą bendromis vertybėmis ir atsakomybe už saugumą.
Papildymas, o ne NATO pakeitimas
Svarbu pažymėti, kad naujoji sutartis nėra skirta pakeisti NATO įsipareigojimus. Abi šalys išlieka ištikimos kolektyvinės gynybos principui, įtvirtintam NATO penktajame straipsnyje. Naujas susitarimas vertinamas kaip papildomas saugumo sluoksnis, sustiprinantis dvišalius ryšius ir didinantis operatyvumą galimų grėsmių atveju.
Platesnė reikšmė Europos saugumui
Šis dvišalis susitarimas gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, siekiančioms glaudesnio karinio bendradarbiavimo. Kartu tai rodo, kad Europoje stiprėja iniciatyvos, orientuotos į savarankišką saugumo politiką, kuri nebūtinai turi remtis vien tik transatlantinėmis struktūromis. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip Europos šalys gali bendradarbiauti tiesiogiai ir efektyviai.
Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pasirašomas gynybos susitarimas liudija didėjančią Europos valstybių atsakomybę už bendrą saugumą. Tai simbolinis ir praktinis žingsnis link glaudesnio bendradarbiavimo, kuris tampa vis aktualesnis dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Pasirašyta sutartis ne tik stiprina dvišalius santykius, bet ir siunčia aiškų signalą apie pasirengimą bendrai ginti vertybes, taiką ir stabilumą žemyne.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti