Ukrainos dronai atakavo „Družba“ naftotiekį: didėjantis spaudimas Kremliui ir nerimas Europos energetikai

Nors Rusija kol kas nepateikė oficialių komentarų apie ataką, tai ne pirmas kartas, kai Ukraina taikosi į energetinius infrastruktūros objektus, veikiančius tiekimo grandines. Tuo tarpu Vakarų žvalgyba ir analitikai pabrėžia, kad tokie smūgiai gali padidinti spaudimą Kremliui, nes ne tik kenkia ekonomikai, bet ir atskleidžia infrastruktūros pažeidžiamumą.

Naftotiekio „Družba“ linijos driekiasi nuo Rusijos iki Vengrijos ir Slovakijos, kurios vis dar perka rusiškus energetinius išteklius, nors didžioji dalis ES šalių po 2022 metų invazijos nutraukė tokį bendradarbiavimą. Tačiau Ukraina laikosi pozicijos, kad šie išpuoliai yra atsakas į nuolatinius Maskvos smūgius šalies teritorijoje.

Smūgis į svarbiausią naftotiekį

Sekmadienio vakarą dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi pranešė apie išpuolį prieš „Družba“ naftotiekį Rusijos Briansko srityje. Pasak jo, objektui buvo padaryta kompleksiška ugnies žala, tačiau detalesnė informacija apie sunaikinimo mastą nebuvo pateikta.

Šis naftotiekis yra vienas svarbiausių rusiškos naftos tiekimo kanalų į Vengriją ir Slovakiją. Nepaisant to, kad didžioji Europos Sąjungos dalis nutraukė bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, abi šalys ir toliau importuoja žaliavą per šį kanalą.

Anot Vengrijos naftos perdirbimo įmonės MOL atstovų, tiekimas kol kas vyksta pagal grafiką. Tuo tarpu Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sakova socialiniuose tinkluose pareiškė, kad šaliai naftos tiekimas šiuo metu nėra sutrikdytas.

Ukraina tęsia energetinius smūgius

Kyjivas ir toliau rengia koordinuotus smūgius į strateginius Rusijos energetikos objektus, tokiu būdu bandydamas susilpninti agresoriaus karines galimybes. Oficialiai teigiama, kad tai – atsakas į nuolatines Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą ir civilių gyventojų teritorijas.

Ši ataka nėra vienkartinis įvykis. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina jau keletą kartų taikėsi į „Družba“ infrastruktūrą. Nors smūgių pasekmės nėra visada plačiai nušviečiamos, kiekvienas toks išpuolis didina riziką tiekimo saugumui regione ir kelia klausimų dėl šalių priklausomybės nuo rusiškų žaliavų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi tiekti naftą ir dujas Slovakijai, jeigu šie ištekliai nebus iš Rusijos. Tai dar kartą signalizuoja apie Ukrainos siekį pakeisti energijos srautus regione ir užkirsti kelią Maskvos įtakai per energetiką.

Reakcijų kol kas nėra, bet įtampa auga

Nors šiuo metu Rusijos institucijos nepateikė oficialaus komentaro apie ataką, situacija verčia sunerimti tiek Maskvą, tiek jos sąjungininkus. Tokie smūgiai gali ne tik sukelti trumpalaikius energijos tiekimo sutrikimus, bet ir priversti peržiūrėti gynybos strategijas bei infrastruktūros apsaugą.

Vakarų ekspertai pažymi, kad Ukraina vis aktyviau naudoja bepiločius orlaivius ne tik fronto linijose, bet ir giliuose Rusijos regionuose. Tai demonstruoja technologinį progresą bei naują taktiką – smogti ten, kur priešas mažiausiai tikisi.

Kol kas nėra aišku, ar ši ataka turės ilgalaikių pasekmių naftos tiekimui į Europą, tačiau akivaizdu, kad energetinis karas tarp Ukrainos ir Rusijos įgauna vis platesnį mastą. Ukraina, pasirinkdama strateginius taikinius, siunčia aiškią žinią – ji gali ir toliau smogti svarbiausiems priešo infrastruktūros objektams.

Ar Vengrija ir Slovakija keis poziciją?

Nepaisant spaudimo iš kitų Europos Sąjungos narių, tiek Vengrija, tiek Slovakija laikosi pozicijos, kad rusiški energijos šaltiniai joms būtini. Tačiau po tokių incidentų, kai Ukraina ima tiesiogiai taikytis į tiekimo kanalus, kyla klausimas, kiek ilgai tokia padėtis gali išlikti. 

Ekonominiai interesai šiose šalyse vis dar viršija politinius ir saugumo aspektus, tačiau augantis nesaugumo jausmas gali paskatinti diskusijas apie energetinės nepriklausomybės svarbą. 

Ukrainos tikslas – sukelti ne tik fizinę žalą infrastruktūrai, bet ir politinį spaudimą valstybėms, kurios vis dar remiasi rusiška nafta.

Ukrainos dronų ataka prieš „Družba“ naftotiekį yra dar vienas žingsnis plataus masto energetiniame konflikte su Rusija. Nors tiesioginės pasekmės šiuo metu atrodo ribotos, tai rodo Ukrainos pasirengimą smogti strategiškai ir taikliai.

Kol Vakarai stebi situaciją, Kyjivas siunčia aiškią žinią – Rusijos energetinė infrastruktūra nėra nepažeidžiama. O tai gali keisti ne tik karo eigą, bet ir Europos energetikos žemėlapį.