Prisijunkite
Eurovizija jau tapo daugiau nei muzikos konkursas. Tai kultūrinė šventė, kuri kasmet suvienija milijonus žiūrovų visoje Europoje ir už jos ribų. Tai scena, kurioje susitinka skirtingos kalbos, garsai, stiliai ir emocijos.
Nuo pat 1956 metų vykstantis konkursas tapo ne tik talentų tramplinu, bet ir socialiniu veidrodžiu, kuriame atsispindi laikmečio dvasia, požiūriai ir aktualijos. Čia gimsta ne tik hitai, bet ir istoriniai momentai, kurie aptarinėjami dar ilgai po to, kai pasibaigia paskutinė nata.
Eurovizijos karštinė 2025 metais persikelia į Šveicariją, kur šią savaitę dėl pergalės varžosi dešimtys šalių. Kaip ir kiekvienais metais, konkursas suskirstytas į du pusfinalius ir finalą, o pirmasis pusfinalis jau šį antradienio vakarą!
Tai ne tik pirmasis rimtas išbandymas dalyviams, bet ir galimybė žiūrovams susidaryti nuomonę apie favoritus bei atrasti naujų muzikinių simpatijų. Šiandien, antradienį 22:00 val. Lietuvos laiku įvyks pirmasis Eurovizijos 2025 pusfinalis, kuriame pasirodys penkiolikos šalių atstovai.
„Eurovizijos“ pirmąjį pusfinalį tiesiogiai transliuos LRT. Tiesioginę transliaciją galima stebėti ir „YouTube“ platformoje, o šį įrašą rasite kiek žemiau.
Pirmojo pusfinalio dalyviai:
Į „Eurovizijos“ finalą, kuris įvyks artėjantį šeštadienį, pateks pirmąsias dešimt vietų užėmusios šalys. Tiesioginę Eurovizijos eigą jūs galėsite stebėti ir mūsų portale.
Islandija. VÆB – „RÓA“
Pirmieji ant scenos lipa Islandijos atstovai VÆB su daina „RÓA“. Grupės pavadinimas ištariamas kaip „Vibe“ ir tai yra brolių Matthias David Matthiasson ir Halfdan Helgi Matthiasson duetas. Abu jie nuo mažumės sukasi tarp natų, nes augo šeimoje, kur muzika buvo ne šiaip pomėgis – tai buvo kasdienybė. Tėvas Matthias – vargonininkas, taip pat moko groti saksofonu ir diriguoja chorui, o jų mama Aslaug – dainuoja ir moko vokalo meno.
Muzikos instrumentai broliams buvo pažįstami jau nuo vaikystės. Halfdanas pasirinko būgnus, o Matthias – trimitą. Jiedu ne tik grojo, bet ir labai daug dainavo. Dar vaikystėje 2015 metais, būdamas vos dvylikos, Halfdanas laimėjo vieną populiariausių Islandijos televizijos dainavimo konkursų „Kalėdų žvaigždė“.
Praėjus keleriems metams – 2022-aisiais – jie nusprendė pasirodyti kaip duetas. Viskas prasidėjo gana paprastai – „TikTok“ platformoje pasidalijo komiška daina, kuri netikėtai sulaukė milžiniško dėmesio. Tai buvo tas lūžis, po kurio broliai nusprendė, kad dainą verta paleisti plačiau – per muzikos platformas, kur ji taip pat greitai išpopuliarėjo.
Šiemet „VÆB“ dalyvaus „Eurovizijoje“ su kūriniu „RÓA“. Apie šią dainą jau buvo kilęs nedidelis šurmulys – juos buvo apkaltinę plagiatu. Vis dėlto, kol kas jokių įrodymų apie nusižiūrėjimus neatsirado, tad skandalas išsikvėpė. Daina išliko konkurse, ir „VÆB“ turės progą ją pristatyti visai Europai 2025-ųjų gegužės mėnesį.
Lenkija. Justyna Steczkowska – „Gaja“
Justyna Steczkowska – viena ryškiausių Lenkijos scenos figūrų, kurios balsas atpažįstamas net ir už šalies ribų. Dainininkė scenoje jau kelis dešimtmečius, o „Eurovizijos“ žiūrovams ji pažįstama nuo 1995 metų, kai pasirodė su daina „Sama“. Per šį laiką ji spėjo įrašyti net devyniolika albumų ir koncertuoti tūkstančius kartų – nuo mažų salių iki didžiulių arenų.
Po ilgos pertraukos Justyna grįžta į „Eurovizijos“ sceną su kūriniu „Gaja“. Tai nėra paprasta daina – ji paremta idėja apie žmogaus ir gamtos santykį. Tekstas skamba tiek lenkų, tiek anglų kalbomis, o pagrindinis motyvas – Žemės deivės balsas, kalbantis apie gyvenimą, meilę, prasmę. Emocijų čia netrūksta – tai kūrinys, kuris ne tik skamba, bet ir paliečia.
Vaizdo klipas dainai jau sulaukė milžiniško dėmesio. Peržiūrų skaičiai siekia milijonus, o pati Justyna jau spėjo sudalyvauti renginyje „Nordic Eurovision Party“, kur sulaukė šiltų atsiliepimų. Žiūrovų ir kritikų reakcijos rodo, kad ji – viena iš šio konkurso favoričių.
Slovėnija. Klemen – „How Much Time Do We Have Left“
Klemen Slakonja žengė į pramogų pasaulį dar 2007 metais. Tuomet jis pirmą kartą pasirodė televizijoje, projekte „Hri-bar“, kuris tuo metu sulaukė nemažo populiarumo Slovėnijoje. Vėliau jo karjera televizijoje tik stiprėjo – jis vedė įvairias laidas ir keturis kartus buvo pagrindinis Slovėnijos „Eurovizijos“ atrankos renginio veidas.
Kaip pats yra pasakęs – tai nėra tik koncertas ar šou, tai kiekvienąkart naujas etapas, kuriame atsiranda proga augti kūrybiškai. Per pastaruosius kelerius metus Klemen ne tik vedė laidas, bet ir nuosekliai gilino žinias apie muzikos kūrimą. Tam skyrė itin daug dėmesio – nuo dainų rašymo iki gilesnio kūrybos proceso pažinimo.
Šiuo metu jis pasirengęs pristatyti savo pirmąjį solinį albumą, kuris buvo įrašytas Londone. Albumas pasirodys 2025 metais, o jame – dešimt visiškai naujų dainų, sukurtų paties Klemens. Anot jo, šis darbas atskleis tą pusę, kurios iki šiol publika dar nebuvo pažinusi. Tai – savitas, asmeniškas skambesys ir atviras žvilgsnis į save kaip kūrėją.
Estija. Tommy Cash – „Espresso Macchiato“
Tommy Cash – vardas, kurio jau seniai nereikia pristatinėti tiems, kurie seka muziką ar šiuolaikinį meną. Estijos atlikėjas pastaraisiais metais grojo ne vienoje svarbioje scenoje – nuo didžiųjų Europos festivalių iki alternatyvios kultūros renginių, kur į jo pasirodymus renkasi dešimtys tūkstančių žiūrovų. Jo šou – tai ne tik muzika, tai patirtis, kurią sunku pamiršti.
Be muzikos, Tommy Cash aktyviai veikia kaip vizualus kūrėjas. Jo estetika – posovietinis brutalumas, maišomas su glotnia pasauline mada, ironija ir ryškiomis emocijomis. Vienas kūrinys gali būti keistas ir švelnus, o kitas – tiesmukas, net kandus. Būtent dėl šios prieštarų pilnos kūrybos Tommy lyginamas su tokiais „Eurovizijos“ favoritais kaip „Käärijä“ ar Joost Klein.
Šiais metais Estija jį siunčia į Šveicarijoje vyksiantį „Eurovizijos“ konkursą su daina „Espresso Macchiato“. Kūrinys – drąsus, kaip ir pats atlikėjas. Vis dėlto ne visiems jis pasirodė skoningas – dėl kai kurių dainos teksto eilučių, artėjant konkursui, Tommy teko oficialiai atsiprašyti Italijos publikos.
Ukraina. „Ziferblat“ – „Bird of Pray“
„Ziferblat“ – tai trys atlikėjai, kurių muzika atspindi jauną, kūrybingą ir ieškančią Ukrainos kartą. Grupę sudaro broliai Daniel ir Valentyn Leshchynskyi bei Fedir Khodakov. Kiekvienas iš jų į šią kūrybinę komandą atsineša savo patirtį, muzikinį skonį ir šeimos kultūrinį paveldą, o dainų tekstuose svarbiausia – nuoširdumas ir žmogiškos istorijos.
Trijulė susibūrė 2015 metais, o tikrasis proveržis atėjo kiek vėliau, kai jie pasirodė Ukrainos „X Faktoriaus“ scenoje. 2019 metais juos globojo žiūrovams gerai pažįstamas Andriy Danylko – tas pats, kuris „Eurovizijoje“ paliko neišdildomą įspūdį kaip Verka Serduchka. Būtent ši patirtis padėjo grupės skambesiui įgauti dar daugiau spalvų ir drąsos.
Šiandien „Ziferblat“ turi kuo didžiuotis – jų kūriniai pelnė ne vieną vietinį apdovanojimą, o dar platesnės auditorijos dėmesio jie sulaukė tuomet, kai net devynios jų dainos atsidūrė kultinio vaizdo žaidimo „S.T.A.L.K.E.R.“ garso takelyje. Dabar jie pasiruošę išeiti dar plačiau – su kūriniu „Bird of Pray“ žengia į „Eurovizijos“ sceną.
Švedija. „KAJ“ – „Bara Bada Bastu“
Grupė „KAJ“ gimė dar 2009 metais Vora mieste, Suomijoje. Trys draugai – Kevinas Holmstromas, Axelis Ahmanas ir Jakobas Norrgardas – susibūrė ne tik dėl bendro muzikinio skonio, bet ir dėl to paties jausmo humoro srityje. Nuo pat pradžių jie kuria ne tik muziką, bet ir sceninius pasirodymus, kurie dažnai peržengia įprastų koncertų ribas.
Per šį laiką jie jau spėjo išleisti septynis albumus, parašyti du originalius miuziklus, kuriuos įgyvendino „Wasa Teater“, ir net surengė areninį šou, kuriame paminėjo savo dešimties metų kūrybinę sukaktį. Tai buvo ne tik koncertas – tai buvo šventė jų publikos ir pačių atžvilgiu.
„KAJ“ jau seniai žinomi kaip tie, kurie į sceną atneša humorą, paprastumą ir tikrą šiaurietišką savitumą. Jų stilius neįpareigojantis, bet kartu labai atpažįstamas. Jų vadinama „humoro evangelija“ pasklido po Suomiją ir Švediją, o dabar atėjo metas ir Europai pamatyti, kuo gyvena šie šmaikštūs vyrukai. Dainą „Bara Bada Bastu“ jie pristatys „Eurovizijoje“ – ir tikėtina, kad žiūrovai ją prisimins ilgai.
Portugalija. „NAPA“ – „Deslocado“
Grupė „NAPA“, kurią kai kas dar prisimena kaip „Men On The Couch“, šiandien kuria nauju vardu, bet su tuo pačiu užsidegimu. Viskas prasidėjo Madeiroje – viename rūsyje, kur keturi draugai susirinkdavo groti, eksperimentuoti ir stiprinti tarpusavio ryšį. Muzika jiems – tai ne tik garsai, bet ir bendrystė.
Jų skambesį formavo ne vienas vardas: nuo „The Beatles“ ir „Arctic Monkeys“ iki „Red Hot Chili Peppers“. Taip pat nemažai įtakos padarė Brazilijos muzikos legendos – Caetanas Velosas ir Tomas Jobimas. Šios įtakos jaučiamos jų kūryboje, kur melancholija susipina su ritminga laisve.
2019 metais jie pristatė savo debiutinį albumą „Senso Comum“ – nuoširdų, melodijomis pulsuojantį darbą. Antrasis albumas „Logo Se Vê“, pasirodęs 2023-aisiais, atskleidė kitą jų pusę – brandesnę, drąsesnę, bet vis dar jautrią. O štai 2024 metai jiems buvo išties lūžio taškas – pirmasis nacionalinis turas, per kurį jie pasirodė tiek klubuose, tiek teatruose ar festivalių scenose. Žiūrovų netrūko – susirinkdavo ne tik pasižiūrėti, bet ir pasiklausyti.
Dabar „NAPA“ žengia į dar didesnę sceną – „Euroviziją“. Su daina „Deslocado“ jie siūlo ne tik muzikinį pasakojimą, bet ir kvietimą pajusti tai, kas ne visada aiškiai pasakoma žodžiais.
Norvegija. Kyle Alessandro – „Lighter“
Kyle Alessandro – vos aštuoniolikos, bet jau turintis rimtą sceninę patirtį. Apie jį Norvegijoje pirmąkart prabilta dar vaikystėje, kai jis pasirodė laidoje „Norske Talenter“. Nuo tada jo muzikinis kelias tik stiprėjo, o šiandien Kyle garsėja tuo, kad drąsiai maišo žanrus ir kultūras – jo dainose galima išgirsti net ir norvegiškos liaudies muzikos atgarsių.
Su daina „Lighter“ jis atstovaus Norvegijai šių metų „Eurovizijoje“. Tai ne tiesiog kūrinys – tai laiškas jo mamai, kuri sėkmingai įveikė vėžį. Per žodžius ir melodiją skleidžiama vilties, dėkingumo ir stiprybės žinia, kuri nepalieka abejingų. Dainoje juntamas šviesos ieškojimas net tada, kai gyvenimas pasidaro sunkus.
„Lighter“ išsiskiria ir emociniu krūviu, ir savo skambesiu – tai nėra standartinė „Eurovizijos“ formulė. Kyle charizma, jautrumas ir nuoširdumas gali būti būtent tai, ko šių metų scenoje labiausiai prireiks. Norvegija, regis, turi vieną nuoširdžiausių šių metų pasirodymų.
Belgija. Red Sebastian – „Strobe Lights“
Seppe Herreman su muzika susidraugavo dar vaikystėje – būdamas vos septynerių jis jau žinojo, kur link eina. O kai jam sukako keturiolika, pasirodymas „Belgijos talentų“ scenoje tapo pirmu dideliu žingsniu – pasiekęs finalą, jis sulaukė dėmesio visoje šalyje. Nuo tada muzika tapo ne tik pomėgiu, bet ir profesiniu keliu.
Seppe savo žinias gilino Gento konservatorijoje, kur dainavimo subtilybių mokėsi iš Gustapho – Belgijos atstovo „Eurovizijoje 2023“. Būtent studijų metais gimė jo sceninis alter ego – Red Sebastian. Šis scenos personažas išsiskiria ne tik vardu, bet ir stipria estetika – raudona spalva, įtaigus stilius, ryški išraiška.
2024-aisiais Red Sebastian suspindo „Sing Again“ šou scenoje, kur pateko į finalą. Publika greitai pastebėjo ne tik jo vokalo lankstumą, bet ir tai, kaip kūrybiškai jis žaidžia su įvaizdžiu. Kiekvienas jo pasirodymas – tai teatrališka popmuzikos forma, kur susilieja šou, emocija ir profesionalumas.
Groti pianinu jis išmoko dar vaikystėje, o didžiausiu įkvėpimu jam iki šiol išlieka Lady Gaga. Nenuostabu – abu mėgsta keisti taisykles, provokuoti ir likti ištikimi sau. Su daina „Strobe Lights“ Red Sebastian žengia į „Eurovizijos“ sceną, kur, tikėtina, taps vienu ryškiausių pasirodymų – tiek vizualiai, tiek muzikaliai.
Azerbaidžanas. „Mamagama“ – „Run With U“
Grupė „Mamagama“ pasirodė 2021-aisiais, tačiau per trumpą laiką spėjo įsitvirtinti kaip vienas įdomiausių reiškinių Azerbaidžano muzikos scenoje. Jie nestokoja drąsos – tiek kūryboje, tiek pasirodymuose, o jų skambesys iš karto patraukia dėmesį.
Ši trijulė – vokalistas Asef, gitaristas Hasan ir būgnininkas Arif – kuria muziką, kuri jungia du pasaulius. Viena pusė – tai šiuolaikinė, ritminga ir emocionali pop-elektronika. Kita – Azerbaidžano muzikinė tradicija, su savo giliomis melodijomis ir savitu skambesiu. Šis derinys sukuria išskirtinę atmosferą, kuri įtraukia ne tik vietinius klausytojus, bet ir tarptautinę auditoriją.
2022 metais grupė sulaukė plataus pripažinimo Albanijos muzikos festivalyje „Kënga Magjike“. Tai buvo svarbus momentas jų kelyje – parodyti, kad jų kūryba gali rasti kelią ir už Azerbaidžano ribų. Jie pasirodė ir įvairiuose tarptautiniuose muzikos renginiuose, kur pelnė simpatijas už autentišką, bet kartu universaliai suprantamą skambesį.
Dabar „Mamagama“ su daina „Run With U“ žengia į „Eurovizijos“ sceną – pasiruošę užmegzti ryšį su dar platesne publika. Ir, sprendžiant iš to, kaip greitai jie kyla, tai tikrai nėra paskutinė jų stotelė.
San Marinas. Gabry Ponte – „Tutta L’Italia“
Gabry Ponte – vardas, kurį žino ne tik elektroninės muzikos gerbėjai. Jis – vienas iš trijų populiariausių italų atlikėjų pasaulyje, šalia tokių vardų kaip „Måneskin“ ir „Meduza“. Jo kelias į šlovę prasidėjo su kultine grupe „Eiffel 65“, kurios hitas „Blue (Da Ba Dee)“ tapo globaliu fenomenu. Daugiau nei 8 milijonai parduotų kopijų – tai ne šiaip skaičius, tai muzikos istorijos dalis.
Gabry nuo to laiko nesustojo. Jo kūriniai skamba klubuose visoje Europoje, o kiekvienas naujas projektas vis primena, kodėl jis vis dar toks aktualus. „Thunder“, sukurtas kartu su „LUM!X“ ir „Prezioso“, bendradarbiavimai su Aloe Blacc, Timmy Trumpet, „R3HAB“, Georgia Ku – visi šie vardai rodo, kad Gabry yra tas, su kuriuo nori dirbti šiuolaikiniai hitų kūrėjai.
2022 metais jis jau turėjo „Eurovizijos“ patirties – kartu su „LUM!X“ sukūrė dainą „Halo“, kurią Austrijoje atliko Pia Maria. O 2023-aisiais Gabry surengė net 90 koncertų vienuolikoje šalių. Jo tempas – įspūdingas, bet kartu tai rodo ir nuolatinį ryšį su publika.
Šiemet Gabry Ponte atstovaus San Marinui su kūriniu „Tutta L’Italia“. Daina – tarsi šventė, energijos pliūpsnis ir italų muzikos išraiška šiuolaikišku, bet atpažįstamu formatu. Tai bus pasirodymas, kurio vargu ar pavyks nepastebėti.
Albanija. „Shkodra Elektronike“ – „Zjerm“
„Shkodra Elektronike“ – tai duetas, gimęs iš ilgesio ir kūrybinės aistros. Jį sukūrė du Albanijos muzikantai, kurie emigravo į Italiją, tačiau su savimi pasiėmė ne tik prisiminimus, bet ir gimtosios Škoderos muziką. Kolë Laca – prodiuseris ir dainų autorius, Beatriçe Gjergji – dainininkė bei tekstų kūrėja. Kartu jie nusprendė tradicines savo krašto dainas įvilkti į naują, šiuolaikinį skambesį.
Jų kūryba – tai tiltas tarp senosios Škoderos melodijų ir šiuolaikinės elektronikos. Tai ne bandymas atkurti praeitį, o veikiau ją iš naujo išgyventi. Kūrinys „Zjerm“ – emocinis, gyvas, gimęs iš poreikio kalbėti apie temas, kurios aktualios visada: žmogaus būsenas, jausmus, ryšius, kurie nepavaldūs laikui.
Grupė pelnė teisę atstovauti Albanijai „Eurovizijoje“, laimėjusi prestižinį „Festivali i Këngës“ konkursą, kuris šalyje laikomas vienu svarbiausių muzikinių įvykių. Tai buvo 63-asis šio renginio leidimas – reikšminga pergalė, atvėrusi kelią į didesnę sceną.
„Shkodra Elektronike“ atneša į konkursą kažką savito – tai ne tik muzika, bet ir identiteto paieška per garsą. Su „Zjerm“ jie kviečia klausytis atidžiai – ten slypi daugiau nei tik melodija.
Nyderlandai. Claude – „C’est La Vie“
Claude – atlikėjas, kurio istorijoje susipina dvi kultūros. Gimęs Kongo Respublikoje, bet augęs Nyderlanduose, jis muziką atrado kaip būdą kalbėti apie save ir tai, kas svarbu. Jo vardas pirmą kartą plačiai nuskambėjo 2022 metais, kai pasirodė daina „Ladada (Mon Dernier Mot)“. Milijonai perklausų, svarbūs apdovanojimai – viskas įvyko greitai, bet ne atsitiktinai.
Dainoje „C’est La Vie“, su kuria jis atstovaus Nyderlandams „Eurovizijoje“, Claude grįžta prie asmeniškų dalykų. Šis kūrinys – padėka jo mamai, moteriai, kuri išmokė jį matyti šviesą net ir tada, kai aplink viskas atrodo niūru. Tai daina apie gyvenimą tokį, koks jis yra – ne visada paprastą, bet visada vertą gyventi.
Kūrinys skamba dviem kalbomis – prancūzų ir anglų – ir alsuoja afrobeato ritmu. Šis muzikinis pasirinkimas atspindi jo šaknis ir tuo pačiu kalba universaliai. Šiltas tonas, energija ir Claude scenos pojūtis gali tapti tuo, kas padės jam išsiskirti konkurso metu.
Kroatija. Marko Bošnjak – „Poison Cake“
Marko Bošnjak – jaunas, bet jau įtakingas vardas Kroatijos muzikoje. Jam vos dvidešimt, tačiau jis jau spėjo pelnyti svarbiausius apdovanojimus ir užsitikrinti vietą tarp ryškiausių savo kartos atlikėjų. Vienas iš jų – „Porin“ apdovanojimas už geriausią naują atlikėją – tik patvirtino, kad Marko karjera kyla tvirtais žingsniais.
Plačioji publika jį pastebėjo dar vaikystėje – kai būdamas vienuolikos pasirodė televizijos šou „Pink’s Stars“. Tąkart jo emocingas balsas ir nuoširdumas tiesiog užkariavo žiūrovų širdis. Nuo tada jis nuosekliai augo kaip atlikėjas ir kūrėjas – brandindamas savo stilių, ieškodamas tikrosios muzikos krypties.
Pastaruoju metu Marko pradėjo naują kūrybos etapą. Išleido kelis singlus – „Pusti me“, „Asfalt“, „Takav dan“ – kurie sulaukė puikių atsiliepimų ir parodė jį kitokį: brandesnį, jautresnį, bet vis dar labai artimą klausytojui. Netrukus jis planuoja pristatyti ir savo debiutinį albumą.
Su daina „Poison Cake“ Marko žengia į „Eurovizijos“ sceną. Tai kūrinys, kuris ne tik skamba, bet ir palieka pėdsaką – lyg saldi iliuzija, kurioje slypi kartumas. Ir galbūt būtent dėl šios emocinės gelmės jis taps vienu iš ryškesnių šių metų pasirodymų.
Kipras. Theo Evan – „Shh“
Theo Evan muzika domėtis pradėjo dar būdamas septynerių. Balsas, ritmas ir scena jį lydėjo nuo pat vaikystės – jis lankė šokių pamokas, dainavo mokyklos chore, pasirodė teatro spektakliuose bei spėjo pasirodyti ir vietiniame talentų šou Kipre. Visa tai – tarsi įžanga į jo dabartinį etapą, kuriame svarbiausia tampa kūryba.
Gimęs Nikosijoje, vėliau Theo išvyko į Jungtines Valstijas, kur Bostone, garsiojoje „Berklee“ muzikos kolegijoje, gilinosi į muzikos studijas. Šis laikas tapo kertiniu – padėjo jam ne tik tobulinti įgūdžius, bet ir atrasti savo skambesį. Pirmasis singlas „The Wall“ pasirodė 2021 metais. Nuo tada jis reguliariai leidžia naujas dainas, kuriose galima išgirsti įkvėpimo iš tokių atlikėjų kaip Stromae ar Michael Jackson.
Be muzikos, Theo buvo galima išvysti ir ekrane – žiūrovai jį galėjo pastebėti seriale „Euphoria“, kur atliko masinį vaidmenį. Tačiau dabar jo dėmesys sutelktas į „Euroviziją“. Su daina „Shh“ Theo siekia perteikti kažką intymaus, asmeniško – tai kūrinys, kuriame tylos akimirkos sako daugiau nei šūksniai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti