Prisijunkite
Planuojant atostogas nepakanka vien žiūrėti į orų prognozes ar šeimos kalendorių. Verta pasidomėti ir tuo, kaip pasirinktas mėnuo gali paveikti jūsų atlyginimą. Pasirodo, vien nuo datos gali priklausyti, ar atostogos finansiškai atsipirks, ar priešingai – teks patirti netikėtą nuostolį.
Lietuvoje per kasmetines apmokamas atostogas darbuotojui mokami ne atlyginimai, o atostoginiai, kurių dydis retai kada visiškai sutampa su įprastu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Skirtumas atsiranda dėl to, kad atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį dienos darbo užmokestį, o šis priklauso nuo to, kiek darbo dienų buvo paskutiniuose trijuose mėnesiuose iki atostogų.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą mėnesį?
Pavyzdžiui, jei žmogus planuoja atostogauti birželį, jo atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės uždarbio. Kuo mažiau darbo dienų šiuose mėnesiuose, tuo didesnis bus vidutinis dienos atlyginimas, taigi ir atostoginių suma.
Sakykime, darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1 800 eurų. Birželį, kai yra 20 darbo dienų, jo vienos dienos darbo užmokestis būtų apie 90 eurų. Tačiau liepą, kai darbo dienų 23 – jau tik apie 78 eurus. Vadinasi, kuo trumpesnis mėnuo, tuo didesnė nauda skaičiuojant atostoginius.
Kuriuos mėnesius rinktis atostogoms?
Skaičiuojant 2025-ųjų likusius mėnesius, Lietuvos buhalterių asociacijos duomenimis, finansiškai naudingiausia atostogauti liepą, rugsėjį ar spalį.
Žmogus, kurio atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 1 800 eurų, pasirinkęs šiuos mėnesius ir atostogaudamas 10 darbo dienų, uždirbs papildomai nuo 39 iki 88 eurų. Atostogaujant 20 dienų – papildomos sumos gali siekti net 177 eurus.
Tačiau yra ir mėnesių, kurie gali kainuoti skaudžiai. Rugpjūtis, lapkritis ir gruodis – patys nepalankiausi. Tuo laikotarpiu atostogaujant galima prarasti nuo 56 iki 138 eurų – tai priklauso nuo atostogų trukmės.
Ne visiems galioja tos pačios taisyklės
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad tokie skaičiavimai tinka tik tiems, kurie gauna pastovų atlyginimą ir paskutinius tris mėnesius iki atostogų nedarė pertraukų – nėjo į nedarbingumą, negavo vienkartinių premijų ar kitų netipinių išmokų.
Jei žmogus gavo papildomų priedų, gali būti, kad jam finansiškai apsimokės atostogauti visai kitą mėnesį. Visgi čia slypi svarbi detalė, nes ne visi priedai įtraukiami į atostoginių skaičiavimą.
Jei tai skatinamasis priedas už gimtadienį ar kalėdinė premija – jos gali būti neįskaičiuotos. Į vidurkį įtraukiami tik tie priedai, kurie susiję su tiesioginiu darbu, pavyzdžiui, už viršvalandžius ar papildomus rezultatus.
Kaip neprarasti pinigų planuojant atostogas?
Jei norite išvengti netikėtumų, rekomenduojama bent preliminariai pasiskaičiuoti, kokia suma bus išmokėta kaip atostoginiai. Tam galima pasinaudoti vidutinio darbo užmokesčio skaičiuokle arba pasikonsultuoti su personalo specialistu savo darbovietėje.
Atostogoms rinkitės laikotarpį, kurį atitinka kuo mažiau darbo dienų, būtent tai gali padidinti jūsų atostoginių sumą net ir be papildomo darbo.
Atsiminkite, kad kruopščiai suplanuotos atostogos ne tik leidžia pailsėti, bet ir padeda išspausti iš savo atlyginimo šiek tiek daugiau. Jei galima išvengti kelių dešimčių ar net šimtų eurų nuostolio – kodėl gi to nepadarius?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti