Netikėti hobiai, kuriuos atrado lietuviai pandemijos metu: nuo bonsų auginimo iki antikvarinių daiktų medžioklės

Tai, kas anksčiau atrodė tolima ar net nepasiekiama, staiga tapo visai ranka pasiekiama. Internetas užsipildė hobiais, kurių dar prieš kelerius metus būtų gėda garsiai ištarti. Dabar tai nauja kasdienybė, kurioje hobiai tapo ir būdu atsipalaiduoti, ir net papildomo uždarbio šaltiniu.

Žmonės pradėjo suprasti, kad hobis nebūtinai turi būti produktyvus, juk svarbiausia – jis turi teikti džiaugsmo, o tai, pasirodo, gali slypėti ir mažose detalėse.

Bonsų auginimo banga

Kai kam reikėjo susikaupimo ir ramybės, todėl bonsų auginimas tapo ideali veikla. Šis lėto tempo hobis reikalauja kantrybės, tačiau jo poveikis žmogaus psichologinei sveikatai itin teigiamas.

Socialiniuose tinkluose daugėjo pasidalinimų mažais medeliais ant palangių, o žmonės vienas kitam pasakojo, kaip susitapatina su augančiu medžiu. Ne vienam bonsas tapo simboliniu augimu, atkuriant vidinę pusiausvyrą.

Be to, daugelis šį hobį pradėjo dėl estetikos. Žemas, kruopščiai formuojamas medis atspindi tą grožio formą, kuri kyla iš paprastumo. Bonsų augintojai greitai tapo bendruomenėmis, kurios keitėsi patarimais, net sodino medžius kartu internetu, dalyvaudami virtualiuose seminaruose.

Antikvarinių daiktų paieškos – naujas lobio medžioklės formatas

Tie, kurie pasiilgo nuotykių, ėmė naršyti senienų turgelius ir internetines skelbimų platformas. Antikvarinių daiktų kolekcionavimas virto ne tik įdomiu laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir investicija. 

Kiekvienas surastas senovinis laikrodis ar retro radijas, tai tarsi istorijos nuotrupa, kurią norisi išsaugoti. Šis hobis padėjo žmonėms susikurti istorijos muziejų savo namuose. Kai kurie pradėjo kolekcionuoti senovinius laikraščius, senas knygas, vinilines plokšteles. 

Visa tai virto ne tik daiktų rinkimu, bet ir pasakojimais, kas juos naudojo, kur jie buvo, kokį kvapą skleidžia popierius iš 1950 metų leidimo. Įdomiausia tai, kad šis hobis suvienijo net kelias kartas. Tėvai su vaikais drauge ieškojo unikalių daiktų, kartu valė, restauravo ir mokėsi pažinti skirtingus laikotarpius.

Rankdarbių atgimimas

Siuvinėjimas, mezgimas, nėrimas, tai veiklos, kurios buvo laikomos būdingomis tik močiutėms, staiga grįžo į madą. Internete galima rasti šimtus naujų verslų, prasidėjusių būtent nuo šio hobio. Kiekvienas siūlės dygsnis, kiekviena mezgimo kilpa tapo meditacija, kuri padėjo atsiriboti nuo neapibrėžtumo jausmo.

Šie hobiai atskleidė ir dar vieną svarbią detalę – žmonėms svarbu kurti rankomis. Kai viskas tapo skaitmenizuota, buvimas su siūlu, adata, linu ar vilna sugrąžino į paprastą, natūralų buvimą.

Maisto gaminimo eksperimentai

Pandemijos laikotarpiu, kai užsidarė restoranai, namų virtuvės virto eksperimentų laboratorijomis. Vieni ėmė kepti duoną, kiti – gaminti sušius, treti – įsigijo fermentavimo indus ir pradėjo eksperimentuoti su raugais.

Buvo susidomėta ne tik kulinariniu rezultatu, bet ir procesu. Ilgos valandos praleistos bandant išgauti tobulą raugą virto smagiu iššūkiu. Šeimos pradėjo kurti savo receptus, o netikėti atradimai dažnai buvo skanūs ir įsimintini.

Fotografija telefonu

Kadangi kelionės buvo apribotos, daugelis iš naujo atrado savo gyvenamąją aplinką. Išmanieji telefonai tapo pagrindiniu įrankiu fiksuoti akimirkas. Žmonės mokėsi kompozicijos, šviesos panaudojimo, net redagavimo subtilybių.

Kasdieniai pasivaikščiojimai virto fotosesijomis: nuo kavos puodelio ant balkono iki žydinčio medžio kieme. Kai kas pradėjo kurti asmeninius nuotraukų albumus, kiti – tinklaraščius ar paskyras „Instagram“ platformoje. Fotografija sugrąžino žmonėms žvilgsnį į tai, kas yra čia ir dabar. 

Akimirka, kurią užfiksuoji, tampa ne tik prisiminimu, bet ir buvimo ženklu, tarsi parašas, liudijantis, kad tu buvai ten. Pandemija parodė, kad net užsidarius durims, galima atverti naujus langus. Hobiai padėjo išlaikyti sveiką protą, išmokti naujų įgūdžių ir net susipažinti su žmonėmis, kuriuos vienija panašūs pomėgiai.