Sportininkų problema, apie kurią garsiai nekalbama: atskleista, kodėl bėgikai suserga po įveiktų ilgų distancijų

Dalyvavimas maratone, tai ne tik fizinė ištvermės šventė, bet ir didelis iššūkis žmogaus organizmui. Nors bėgimas siejamas su sveiku gyvenimo būdu, daugelis ilgų distancijų bėgikų pastebi keistą reiškinį, padidėjusį polinkį susirgti po varžybų. Pasirodo, intensyvus fizinis krūvis gali laikinai susilpninti imuninę sistemą, todėl sportininkai tampa labiau pažeidžiami virusų bei infekcijų.

Kada pastebėta ši problema?

Dar aštuntajame dešimtmetyje, būdamas sveikatos mokslų studentu Loma Lindos universitete ir aktyviu maratono bėgiku, Deividas Nymanas pradėjo stebėti šį fenomeną. Jis pastebėjo, kad tiek pats, tiek daugelis kitų bėgikų dažnai susirgdavo per kelias dienas ar savaitę po maratono. Šis pastebėjimas paskatino jį gilintis į tai, kaip fizinis krūvis veikia žmogaus imuninę sistemą.

1987 metais Nymanas kartu su kolegomis atliko apklausą tarp Los Andželo maratono dalyvių. Jie rinko duomenis apie sportininkų treniruotes ir jų sveikatos būklę po varžybų. Rezultatai buvo akivaizdūs, maratono dalyviai dažniau sirgo nei tie, kurie nedalyvavo bėgime. Ypač tai pasakytina apie sportininkus, treniruodavusius daugiau nei 95 kilometrus per savaitę. Tai parodė aiškų ryšį tarp fizinio krūvio intensyvumo ir padidėjusios ligų rizikos.

Ką sako mokslas apie fizinį krūvį ir imunitetą?

Šiandien Nymanas yra vienas žymiausių fizinio krūvio ir imuninės sistemos sąveikos tyrėjų. Jis patvirtino, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, reguliarus vaikščiojimas ar bėgiojimas stiprina organizmą. Tokie pratimai suaktyvina imuninės sistemos veiklą, ypač natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą, kuris padeda greitai reaguoti į infekcijas. 

Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga kvėpavimo takų ligomis, o jei ir suserga, liga dažnai būna lengvesnė. Tačiau kai treniruotės tampa per intensyvios ir per ilgos, kaip tai nutinka maratonų ar ultramaratonų metu, poveikis imuninei sistemai gali būti priešingas. 

Ilgalaikis fizinis krūvis gali paskatinti tam tikrų imuninių ląstelių skaičiaus sumažėjimą, o jų aktyvumas tampa ribotas. Be to, tokio krūvio metu išsiskiria didelis kiekis streso hormono pavadinimu kortizolis, kuris taip pat silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais.

Nors imuninė sistema dažniausiai atsigauna per parą, trumpas šio atsako sutrikimas sukuria „atvirą langą“ virusams, tuo metu jie lengviau plinta, įsitvirtina organizme ir sukelia ligą.

Kodėl atsiranda simptomai?

Kai kurie mokslininkai diskutuoja, ar bėgikų simptomai, kaip peršalimas, kosulys, nuovargis tikrai yra virusinių infekcijų padarinys, ar tai labiau susiję su organizmo uždegimine reakcija į didelį fizinį krūvį. Nepaisant to, dauguma ekspertų sutinka, kad imunitetas po itin intensyvių varžybų laikinai nusilpsta. Ir jei sportininkas tuo laikotarpiu negauna pakankamo poilsio, tinkamai nesimaitina ar patiria kitų stresų, tikimybė susirgti dar labiau išauga.

Kuom gali padėti subalansuota mityba

Ieškodamas būdų, kaip apsaugoti organizmą nuo tokių padarinių, Nymanas pradėjo tirti, kaip mityba veikia imunitetą sporto metu. Paaiškėjo, kad angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį mažinant uždegimą ir hormoninius pokyčius po fizinio krūvio. Pavyzdžiui, sportininkai, kurie varžybų metu vartojo angliavandenių turinčius produktus tokius kaip bananai ar energiniai gėrimai po treniruotės patyrė mažesnį uždegimą ir mažiau imuninio atsako pokyčių.

Tinkama mityba, ypač prieš, per ir po intensyvaus fizinio krūvio, gali padėti apsaugoti organizmą nuo nepageidaujamo streso. Tai kartu su kokybišku miegu ir pakankamu poilsiu sudaro pagrindą stipriai imuninei sistemai.

Asmeninė patirtis, kai mokslas ir sportas susilieja

Nymanas maratonus bėgiojo iki 2005 metų. Per savo sportinę karjerą jis įveikė daugiau nei 50 ilgų distancijų varžybų ir pasiekė įspūdingą asmeninį rezultatą - 2 valandos ir 37 minutės. Vis dėlto, žvelgdamas atgal, jis pripažįsta, jei būtų žinojęs viską, ką žino dabar, galbūt būtų pasirinkęs kitokį kelią.

„Aš tikėjau, kad maratonai man padės būti sveikesniam“, prisimena jis. „Bet vėliau mano pačių tyrimai parodė, kad po varžybų dauguma bėgikų serga. Manau, kad žmogaus imuninė sistema nėra sukurta tokiai apkrovai.“

Šiandien jis renkasi švelnesnį fizinį aktyvumą, kaip vaikščiojimą, gamtos takų tvarkymą, malkų kapojimą. Judėjimas išliko jo gyvenimo dalimi, tačiau dabar jis tai daro su daugiau sąmoningumo ir pusiausvyros.

Nors maratonas, tai ištvermės, ryžto ir pasiaukojimo simbolis, svarbu suprasti, kad žmogaus organizmui jis sukelia didelį stresą. Norint išlikti sveikiems, būtina derinti treniruotes su tinkama mityba, kokybišku miegu ir poilsiu. Net ir didžiausi pasiekimai neturi kainuoti mūsų sveikatos. Kaip rodo tyrimai, tik vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, tai tikras kelias į ilgalaikę gerovę.