Gydytoja atskleidžia: peršalimas ne nuo šalčio, štai kodėl net šiltas šalikas jūsų negelbsti

Mokslas šiandien žino daugiau nei 200 skirtingų virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Būtent todėl žmogus gali susirgti kelis kartus per sezoną, kaskart „pasigavęs“ vis kitą sukėlėją. Lietuvoje suaugusieji vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus, vaikai – iki 8 kartų, o darželinukai virusus namo parsineša kone kas mėnesį. Tai nelaikoma silpno imuniteto požymiu – priešingai, medicina tai vertina kaip natūralią organizmo „treniruotę“, kurios metu imuninė sistema mokosi atpažinti aplinkoje tykančias grėsmes.

Gripas šiemet – ypač klastingas

Šį sezoną gydytoja išskiria gripą kaip vieną pavojingiausių žiemos infekcijų. Priešingai nei įprastas peršalimas, gripas prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprūs raumenų ir galvos skausmai, ryškus silpnumas. Neretai pasireiškia komplikacijos, galinčios baigtis plaučių uždegimu ar prireikti gydymo ligoninėje. Skirtingai nei lengvas peršalimas, gripas gali „paguldyti“ net visiškai sveikus ir aktyvius žmones.

Šiemet gripas pasižymi ir netipiniais simptomais. S. Sadauskienė pastebi, kad daliai pacientų liga pasireiškia ne tik kvėpavimo takų, bet ir virškinamojo trakto nusiskundimais – vargina viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas. Ši vadinamoji gastrointestininė gripo forma dažnai klaidina: simptomai neretai palaikomi „žarnyno virusu“ ar apsinuodijimu maistu, todėl į medikus kreipiamasi per vėlai.

„Šiemet dalis pacientų pagalbos ieško tik tuomet, kai būklė jau ženkliai pablogėjusi. Gripas nėra liga, kurią reikėtų „išvaikščioti“ ar gydyti savarankiškai, ypač jei temperatūra laikosi kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar netikėti virškinimo sutrikimai“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Ji akcentuoja ir dar vieną dažną klaidą – gripo antibiotikais negydome. Antibiotikai veikia bakterijas, bet neturi jokio poveikio virusams, todėl jų vartojimas be aiškių indikacijų ne tik nepadeda, bet ir didina antimikrobinio atsparumo problemą. Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisideda bakterinės komplikacijos, ir tik gydytojui įvertinus situaciją.

Didžiausia rizika – ne speigas, o sausas biuro oras

Šeimos medicinos centro gydytojai pastebi, kad didžiausia rizika užsikrėsti kyla ne lauke, šaltyje, o uždarose patalpose – biuruose, auditorijose, bendrabučiuose, viešajame transporte. „Žiemą žmonės būna arčiau vieni kitų, rečiau vėdina patalpas, o vienas kosintis žmogus per kelias valandas gali tapti infekcijos šaltiniu visam kabinetui“, – sako S. Sadauskienė.

Tai ypač aktualu studentams ir jauniems žmonėms, gyvenantiems intensyviu tempu: paskaitos, darbas, sesijos, nuolatinis informacijos srautas, miego stoka. Nuolatinis, nors ir netiesiogiai jaučiamas stresas silpnina organizmo atsparumą, o liga dažnai „pasiveja“ būtent tada, kai atrodo, kad sustoti ir pailsėti neįmanoma.

Tyrimai rodo, kad ilgiau nei 15 minučių trunkantis artimas kontaktas su sergančiuoju uždaroje erdvėje riziką susirgti padidina kelis kartus. Todėl paprasti dalykai – likti namuose susirgus, dėvėti kaukę esant simptomams, kosėti ne į delną, o į sulenktą alkūnę – turi kur kas didesnę reikšmę nei daugelis brangių, „imunitetą stiprinančiomis“ vadinamų priemonių.

Jūsų gyvenimo būdas – stipresnis už papildus

Nors šiuolaikinėse vaistinėse gausu įvairiausių preparatų, žadančių sustiprinti imunitetą, mokslas pateikia kur kas paprastesnę, bet kartu ir sudėtingesnę išvadą – stebuklingos piliulės tiesiog nėra. Skaičiuojama, kad iki 60 proc. mūsų sveikatos lemia būtent gyvenimo būdas, o ne genetinis kodas ar brangūs maisto papildai. Gydytoja primena, kad imuninė sistema nėra paprastas jungiklis, kurį galima „įjungti“ vienu mygtuko paspaudimu; ji labiau primena sudėtingą orkestrą, kuriam būtinas ritmas, poilsis ir tinkamos sąlygos, kad bendras „skambesys“ būtų darnus.

Šio vidinio „orkestro“ darniam darbui pirmiausia reikalingas judėjimas, veikiantis kaip natūralus ir nieko nekainuojantis vaistas. Reguliarus, bent pusvalandį per dieną trunkantis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir tiesiogiai skatina imuninių ląstelių budrumą, todėl pagrįstai laikomas viena efektyviausių prevencijos priemonių.

Ne mažiau svarbi ir mityba, kurioje turėtų dominuoti ne trumpalaikės mados ar pavieniai „superproduktai“, o bendras balansas. Ypač žiemą organizmas jautriai reaguoja į skysčių ir vitaminų trūkumą, tad paprastas vanduo, drėkinantis kvėpavimo takų gleivinę, ir augalinis maistas tampa pagrindiniu „kuru“, padedančiu organizmui sėkmingai atlaikyti virusų apgultį.

Tačiau net ir sveikiausia mityba gali būti bejėgė prieš lėtinį stresą, kuris veikia kaip savotiškas imuniteto išjungiklis. Nuolatinis skubėjimas ir chroniškas miego trūkumas tiesiogiai slopina organizmo gynybines funkcijas. Tyrimai rodo, kad pervargę asmenys virusinėmis ligomis serga ne tik dažniau, bet ir dvigubai ilgiau nei tie, kurie randa laiko kokybiškam poilsiui.

Skiepai – svarbi apsaugos dalis

Žiemos ligų kontekste itin svarbų vaidmenį atlieka skiepai. Kasmetinė vakcinacija nuo gripo ir COVID‑19 neapsaugo nuo visų virusų, tačiau reikšmingai sumažina sunkių ligos formų, komplikacijų ir gydymo ligoninėje riziką. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, studentams, dažnai būnantiems didelėse žmonių grupėse, ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

Žiemos ligos – neišvengiama sezono dalis, tačiau tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Medikai primena: kiekvienas sąmoningas kasdienis sprendimas – nuo papildomos valandos miego iki atsakingos saviizoliacijos pajutus pirmuosius simptomus – yra tikroji investicija į sveikesnę žiemą.