Nauji stulbinantys tyrimai: kasdieniai maisto produktai tyliai didina vėžio ir diabeto riziką

Vis dėlto nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad šie stebimieji tyrimai negali įrodyti tiesioginės priežasties ir pasekmės sąsajos, todėl išvadų nereikėtų vertinti kaip galutinių.

Pirmasis tyrimas, paskelbtas žurnale BMJ, parodė „daugybinius ryšius tarp pramoniniuose maisto produktuose ir gėrimuose plačiai naudojamų konservantų Europos rinkoje ir didesnio bendro, krūties bei prostatos vėžio dažnio“.

Analizuoti konservantai apėmė nitritus ir nitratus, kurie dažnai naudojami kumpiui, šoninei, dešroms ir kitiems perdirbtos mėsos gaminiams konservuoti bei spalvai išlaikyti.

Stipriausias ryšys šiame tyrime nustatytas tarp natrio nitrito ir prostatos vėžio – šis konservantas buvo susijęs su maždaug trečdaliu padidėjusia šios ligos rizika. Tačiau bendras rizikos padidėjimas išliko vidutinio lygio. Pavyzdžiui, intensyvus rūkymas plaučių vėžio riziką padidina daugiau kaip 15 kartų, tad lyginant su tuo, konservantų poveikis yra gerokai silpnesnis.

Prancūzų epidemiologė Mathilde Touvier, kuravusi abu tyrimus, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „vartoti produktus su konservantais nereiškia, jog jūs iš karto susirgsite vėžiu“.

„Tačiau turime riboti savo sąlytį su tokiais produktais“, – pridūrė ji. Pasak mokslininkės, pagrindinė žinutė visuomenei – „rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą, kai apsiperkame parduotuvėje“.

Ryšys tarp maisto priedų ir diabeto

Antrasis tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Communications, taip pat nustatė ryšį tarp tam tikrų maisto priedų vartojimo ir didesnės 2 tipo diabeto išsivystymo rizikos.

Ypač išsiskyrė kalio sorbatas – konservantas, dažnai naudojamas pelėsių ir bakterijų augimui stabdyti maisto produktuose ir gėrimuose. Tyrimo duomenimis, jis buvo susijęs su dvigubai didesne diabeto rizika.

Abu tyrimai rėmėsi tęstiniu didelės apimties projektu, kuriame dalyvauja daugiau kaip 100 000 Prancūzijos gyventojų. Jie reguliariai pildo klausimynus apie savo mitybą, leidžiančius mokslininkams ilgą laiką stebėti ryšį tarp suvalgomo maisto ir sveikatos būklės.

Atsargus vertinimas ir galimos priemonės

Tyrimuose nedalyvavę mokslininkai gyrė jų metodologiją ir didelę tiriamųjų imtį, tačiau kartu įspėjo, kad kol kas per anksti raginti vartotojus kardinaliai keisti elgesį remiantis vien šiais rezultatais.

Karaliaus koledžo Londone mitybos ekspertas Tom Sanders atkreipė dėmesį, kad gauti rezultatai gali būti susiję su „negalimybe visiškai eliminuoti kitų veiksnių, kurie jau žinomi kaip prisidedantys prie rizikos padidėjimo“.

Pavyzdžiui, tiek perdirbta mėsa, tiek alkoholis jau seniai siejami su didesniu vėžio dažniu. Tai gali reikšti, kad kai kuriais atvejais vėžį gali lemti ne konkretus priedas, o pats produktas. Sanders paminėjo natrio metabisulfitą, naudojamą vyne mielėms naikinti: galbūt rizika labiau susijusi su paties vyno vartojimu, o ne su šiuo konservantu.

Vis dėlto, anot jo, viena iš galimų visuomenės sveikatos priemonių ateityje galėtų būti maisto produktų, kuriuose naudojami nitratai ir nitritai, ženklinimas specialiais sveikatos įspėjimais.