Pametėte banko kortelę, pamiršote PIN kodą ar nepamenate kur dingo pinigai? Ekspertai įspėja apie pavojingus ženklus

Mokslininkai išanalizavo dešimčių tūkstančių žmonių anoniminius bankinius duomenis. Jie nustatė, kad žmonės, kuriems vėliau buvo suteiktas įgaliojimas dėl nesugebėjimo valdyti finansų, jau prieš keletą metų ėmė rodyti tam tikrus elgesio pokyčius.  

Tai pasireiškė mažesnėmis išlaidomis kelionėms ir pomėgiams, retesniu prisijungimu prie internetinės bankininkystės, dažnesniais prašymais atstatyti PIN kodą ar pranešimais apie pamestą banko kortelę.

Šie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi ženklai tampa svarbiais signalais, rodančiais pradines pažintinės funkcijos susilpnėjimo apraiškas.

Finansinis elgesys kaip veidrodis

Pokyčiai mūsų finansiniuose įpročiuose dažnai atspindi gilesnius vidinius procesus. Kai žmogui tampa sunku susikaupti, planuoti, prisiminti slaptažodžius ar sekti savo išlaidas, tai gali būti ne tik paprasto užmaršumo ženklas, bet ir pirmasis signalas apie galimą demencijos pradžią.

Pavyzdžiui, sumažėję pirkimai, susiję su kelionėmis ar hobiais, gali rodyti ne tik finansinius pokyčius, bet ir emocinį užsidarymą, sumažėjusį socialinį aktyvumą ar net depresijos požymius. O dažnesni kontaktai su banku dėl prarastų kortelių ar pamirštų slaptažodžių, pirmosios problemos su trumpalaike atmintimi ir savikontrole.

Kodėl svarbu reaguoti anksti?

Didžiausia problema slypi ne pačiuose simptomuose, o tame, kad daugelis jų ilgą laiką lieka nepastebėti ar ignoruojami. Žmonės linkę nurašyti tokius pokyčius nuovargiui, senėjimui ar paprastam išsiblaškymui. Tačiau jei būtų galima anksti identifikuoti šias rizikas per bankinius duomenis, atsirastų galimybė laiku suteikti pagalbą.

Ankstyvas demencijos atpažinimas leistų ne tik pradėti gydymą ar keisti gyvenimo būdą, bet ir pasirūpinti praktiniais dalykais: sudaryti įgaliojimus, pasirūpinti turto apsauga, susitarti su artimaisiais dėl pagalbos.

Kaip galėtų padėti bankai?

Jeigu finansinės institucijos sugebėtų atpažinti tipiškus kognityvinių sutrikimų požymius, jos galėtų tapti labai svarbiu pagalbos tašku. Įtarę, kad klientas tampa pažeidžiamas, bankai galėtų imtis švelnių veiksmų: siūlyti papildomą apsaugą nuo sukčių, priminti apie įgaliojimų naudą ar pasiūlyti galimybę artimiesiems padėti priimti sprendimus.

Žinoma, tai turi būti daroma labai atsakingai, griežtai laikantis asmens duomenų apsaugos principų. Tačiau potencialas yra didžiulis, nes finansinės elgsenos stebėjimas gali tapti realiu įrankiu žmogaus gerovei užtikrinti.

Ką galime padaryti jau dabar?

Visų pirma tai stebėti save ir savo artimuosius. Jei pastebite, kad senyvo amžiaus tėvai ar seneliai pamiršta slaptažodžius, pameta korteles, neatsimena mokėjimų ar keistai elgiasi su pinigais tai gali būti priežastis pasikalbėti su gydytoju ar pasitarti su artimaisiais.

Taip pat verta apsvarstyti įgaliojimų (PoA) sudarymą dar tada, kai žmogus visiškai geba tvarkyti savo reikalus. Tai suteikia ramybės tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems.

Nors demencija dažnai laikoma vien sveikatos problema, iš tikrųjų tai daug platesnė socialinė ir praktinė tema. Mūsų kasdieniai veiksmai, net ir tokie paprasti kaip prisijungimas prie banko paskyros ar sprendimas keliauti, gali tapti svarbiomis užuominomis apie mūsų psichinę būklę.

Jeigu išmoksime šias užuominas skaityti, galėsime ne tik anksčiau reaguoti, bet ir padėti žmonėms gyventi oriai, saugiai ir ilgiau išlaikyti savarankiškumą. Mūsų piniginė gali tapti ne tik išlaidų, bet ir sveikatos veidrodžiu.