Prisijunkite
Karo technologijos keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Tai, kas vakar atrodė patikima ir nepažeidžiama, šiandien tampa lengvu taikiniu pigiam, vos kelių šimtų eurų kainuojančiam dronui. Ši realybė privertė kariuomenes iš naujo permąstyti šarvuotų pajėgų vaidmenį. Tankai, kurie dešimtmečius simbolizavo galios viršenybę, dabar patys tampa aukomis – ne nuo raketų, o nuo skraidančių improvizuotų minų. Tačiau amerikiečių inžinieriai pateikė atsaką, kuris gali iš esmės pakeisti karo lauką. Tai ne dar viena plieninė apsauga, ne storesni šarvai ir ne galingesni sensoriai. Tai – oro galia, kurią tankai pagaliau gauna į savo rankas.
Šiuolaikiniame konflikte tradicinės prieštankinės priemonės nebėra pagrindinis tankų priešas. Juos vis dažniau sunaikina ne raketos, o maži sprogstamieji dronai, kurie iš viršaus smogia į silpniausiai apsaugotas bokštelio dalis. Karas Ukrainoje tapo šio pokyčio laboratorija: dronai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi tik papildoma žvalgybos priemone, dabar tapo pagrindiniu tankų medžiotoju. Tai atskleidė skaudžią tiesą – net brangiausias, moderniausias šarvuotas kolosas nieko vertas, jei virš jo galvos skraido nematomas, tylus ir pigus priešininko užtaisas.
Būtent čia į žaidimą įžengia PERCH – modulinė loitering tipo dronų paleidimo sistema, kurią JAV gamintojas General Dynamics Land Systems integravo į M1A2 SEPv3 „Abrams“ tanką. Ši naujovė gali iš esmės pakeisti šarvuotos technikos naudojimo taktiką.
PERCH esmė paprasta, bet revoliucinė: tankas ne tik ginasi nuo dronų, bet pats tampa jų baze, akimis ir dantimis. Vietoje to, kad šarvuotas galiūnas lauktų pasalos iš oro, jis pats siunčia savo dronus į priekį, tikrina aplinką, identifikuoja grėsmes ir netgi jas sunaikina, kol dar nėra pastebėtas. Tai tankui suteikia visiškai naują vaidmenį – iš vien tik žemės dominavimo įrenginio jis tampa mobilia dronų platforma.
Vienas didžiausių šios sistemos privalumų yra moduliškumas. PERCH tvirtinamas į vietą, kuri standartiniame Abrams naudojama įrangos dėžei, todėl tankui nereikia jokių konstrukcinių pakeitimų. Jokio suvirinimo, jokių pjovimų, jokių bokštelio modifikacijų. Tai reiškia, kad visa tankų flotilė galėtų būti aprūpinta šia sistema greitai ir be didelių kaštų.
Į PERCH paleidimo modulį gali būti įkraunamos įvairios AeroVironment „Switchblade“ versijos. Mažieji Switchblade 300 tinka žvalgybai ir smūgiams prieš lengvai šarvuotus taikinius, o galingesni Switchblade 600, turintys 40 minučių skrydžio laiką ir kumuliacinę kovinę galvutę, gali sunaikinti net priešo tanką ar įtvirtintą poziciją. Tai tankui suteikia galimybių, kurių jis niekada neturėjo – smogti tiksliai, iš toli ir be tiesioginio kontakto su priešu.
Gamintojas jau planuoja integruoti PERCH su tanko kompiuteriais, kad dronų vaizdas ir misijų valdymas būtų rodomi įgulos ekranuose, tarsi jie valdytų dar vieną savo ginklą.
Spalio pabaigoje Fort Hudo poligone JAV kariai išbandė PERCH sistemos galimybes realistinėmis sąlygomis. Abrams tankas su įrengtu Perch moduliu judėjo nelygiu reljefu, o įgula dronais vykdė žvalgybą ir naikino simuliuotus taikinius, esančius už horizonto. Iš pradžių dronai Switchblade 300 atliko žvalgybą, vėliau 600-ieji atliko tikslius smūgius.
Ankstesnėje AUSA 2025 parodoje sistema sulaukė didelio susidomėjimo kaip galimybė vykdyti „už horizonto“ atakas be bet kokių tanko konstrukcinių pakeitimų. Fort Hudo bandymai patvirtino – tai ne tik koncepcija, bet realiai veikianti technologija, pasiruošusi transformuoti šarvuotų pajėgų taktiką.
Esminis šio sprendimo privalumas – tankas gali likti visiškai paslėptas, bet tuo pačiu matyti ir smogti ten, kur priešas jo nesitiki. Jis gali stebėti miestuose ar miškuose pasislėpusius taikinius, tikrinti artilerijos apšaudymo rezultatus, identifikuoti priešų stebėjimo punktus – ir visa tai atlikti be rizikos įgulai.
Tokiu būdu sukuriama nauja karo architektūra: kiekviena platforma – tankas, pėstininkų kovos mašina ar UAV – tampa sensoriaus ir smūgio kombinacija. Tai leidžia sukurti tinklinę ugnies struktūrą, kurioje informacija ir smūgiai perduodami tarp skirtingų platformų. Šarvuotosios pajėgos taip tampa daug autonomiškesnės ir mažiau priklausomos nuo išorinių žvalgybos šaltinių.
Įdomu tai, kad PERCH sistema gali būti integruota ne tik į Abrams, bet ir į kitas transporto priemones – pėstininkų kovos mašinas, šarvuočius, net ratines platformas. Tai leistų visai brigadai veikti kaip viena dronų paremta kovinė sistema.
PERCH dar laukia ilgas testavimo ir vertinimo kelias. Kariškiai turės įvertinti jo patikimumą įvairiomis oro ir kovinėmis sąlygomis, apskaičiuoti realius eksploatavimo kaštus, parengti mokymų programas įguloms. Tik tada sistema gali pasiekti tarnybą.
Tačiau viena aišku jau dabar: tankai nebėra pasyvūs sunkiasvoriai, laukiantys smūgio iš oro. Jie tampa daugiasluoksnės kovos platformomis, kuriose žemės ir oro pajėgumai susilieja į vieną sistemą.
PERCH – tai ženklas, kad tankų eros pabaiga dar tikrai neatėjo. Ji transformuojasi. Ir ta transformacija gali būti tokia didelė, kad ateities kovose šarvuotieji kolosai bus nebe lengvi taikiniai, o modernūs, mobilūs oro žvalgybos ir tiksliųjų smūgių centrai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.