Pavargote nuo Turkijos ir Egipto? Pradėkite taupyti jau dabar, netrukus ilsėsimės kosminiame viešbutyje

Pagrindinė idėja yra sukurti vietą, kur žmonės galėtų ne tik trumpam apsilankyti, bet ir normaliai funkcionuoti kasdienėje aplinkoje. Skelbiama, kad stotis galės priimti iki 392 žmonių, įskaitant svečius, įgulą ir aptarnaujantį personalą. Tai būtų tarsi vidutinio dydžio viešbutis, tik įsikūręs maždaug 400 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus.

Kol kas tokios kelionės siejamos su milžiniškomis kainomis ir itin turtingais klientais. Vis dėlto technologijų pažanga leidžia tikėtis, kad ateityje kainos mažės, ypač jei raketos bus naudojamos pakartotinai. Tuomet kosminės atostogos iš nepasiekiamos svajonės galėtų tapti realiu planu.

Projekto idėja ir kryptis

Už „Voyager Station“ projekto stovi bendrovė „Above Space“, anksčiau žinoma kaip „Orbital Assembly“. Ji remiasi sena, bet ambicinga idėja, besisukančio žiedo koncepcija, kurią dar XX amžiuje siūlė vizionieriai. Tokioje struktūroje dirbtinė trauka sukuriama ne technologiniais triukais, o fizikos dėsniais.

Besisukanti stotis leistų žmonėms jaustis patogiau nei tradicinėse kosminėse stotyse. Maistas, miegas ir fizinis aktyvumas būtų artimesni įprastoms sąlygoms. Tai itin svarbu, jei kalbama ne apie trumpą misiją, o apie turistinį buvimą.

Dirbtinė gravitacija orbitoje

Planuojama, kad „Voyager Station“ suksis maždaug pusantro karto per minutę. Tokio greičio pakanka, kad išoriniame žiede susidarytų trauka, panaši į Mėnulio sąlygas. Sistema teoriškai galėtų būti pritaikyta ir stipresnei traukai, artimesnei Žemės aplinkai.

Tai svarbu todėl, kad žmogaus organizmas sunkiai pakelia ilgalaikę nesvarumo būseną. Dirbtinė gravitacija padėtų išvengti raumenų silpnėjimo, kaulų tankio mažėjimo ir miego sutrikimų. Tokiu būdu stotis būtų pritaikyta ne ekstremaliam išgyvenimui, o komfortiškam buvimui.

Vidaus erdvės ir patirtys

Stotį sudarytų 24 moduliai, išdėstyti besisukančiame žiede, kurio bendras plotas siektų apie 11 600 kvadratinių metrų. Kiekvienas modulis turėtų skirtingą paskirtį, nuo gyvenamųjų patalpų iki restoranų, sporto zonų ir pramogų erdvių. Taip būtų kuriama visapusiška viešbučio infrastruktūra.

Modulius jungtų slėginiai koridoriai, leidžiantys laisvai judėti be skafandrų. Dideli langai suteiktų galimybę stebėti Žemę iš orbitos, kas taptų viena įspūdingiausių patirčių. Tokie vaizdai būtų ne tik gražūs, bet ir emociškai stiprūs.

Saugumas ir logistika

Stotyje veiktų sudėtingos gyvybės palaikymo sistemos, užtikrinančios oro, temperatūros ir slėgio kontrolę. Kosmose tokios sistemos projektuojamos su didelėmis atsargomis, kad būtų numatyti keli gedimų scenarijai. Tai būtina aplinkoje, kur klaidos nepalieka vietos improvizacijai.

Kelionė į stotį prasidėtų Žemėje, kur keleiviai praeitų mokymus apie judėjimą nesvarumo būsenoje ir avarines procedūras. Pats iškėlimas į orbitą išliktų brangiausia visos patirties dalis. Būtent čia svarbų vaidmenį vaidintų pigesnės ir pakartotinai naudojamos raketos, kurias vysto „SpaceX“, o ateityje tam gali pasitarnauti ir „Starship“ kartos sprendimai.

Kainos ir ateities perspektyvos

Šiuo metu kosminės kelionės prieinamos tik išskirtinai turtingiems žmonėms. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad net trumpi skrydžiai kainuoja dešimtis milijonų eurų, o vienas tokių vardų minimas „Blue Origin“ misijų kontekste. Ilgesnis buvimas orbitiniame viešbutyje būtų dar brangesnis.

Vis dėlto „Above Space“ teigia, kad stoties konstrukcija gali būti palyginti ekonomiška, o didžiausias kainos veiksnys yra žmonių iškėlimas į orbitą. Jei pakartotinio naudojimo raketos iš tiesų smarkiai sumažins kaštus, kosminis turizmas gali priartėti prie prabangių kruizų lygio. Kartu rinkoje varžosi ir kiti projektai, pavyzdžiui „Axiom Space“ bei „Orbital Reef“, todėl tikėtina, kad technologinis spaudimas skatins spartesnę pažangą.