Lietuviai bijo palikti savo automobilius nakčiai: atskleidžiama, kur slypi didžiausios rizikos

Nemažai tautiečių nerimauja kiekvieną kartą nakčiai palikdami savo automobilį. Net 74 proc. apklaustųjų nurodė, kad vietą renkasi pagal tai, kaip saugiai ji atrodo. Svarbiausi vairuotojų vertinami kriterijai – apšvietimas (į jį dėmesį kreipia 81 proc. respondentų) ir matomumas pro namo, buto ar viešbučio langą. Šį atsakymą rinkosi daugiau nei pusė apklaustųjų.

Be jau išvardintų sąlygų, vairuotojai rūpinasi, ar stovėjimo aikštelė turi kameras (46 proc.), įvertina aikštelės dydį (46 proc.), apgalvoja, ar įėjimas yra uždaras (37 proc.).

„Lietuviai garsėja savo atsargumu, matyt, tam įtakos turėjo ir mūsų istorija. Esame išmokyti saugoti ir vertinti savo daiktus, ypač automobilius. Visada patariame imtis atsargumo priemonių, nes taip galite išvengti papildomų problemų. Apžiūrėkite vietą, kur statote automobilį. Gali būti, kad stovėjimo aikštelė yra visiškai saugi, bet sustojote labai arti kito automobilio. 

Tokiu atveju, tiesiog iš neapdairumo, kitas vairuotojas gali apibraižyti jūsų transporto priemonę. Jei aikštelėje yra daugiau vietos, patariama automobilį statyti atokiau nuo kitų. Tai labai paprastos rekomendacijos, tačiau pasitaiko atvejų, jog reikia perdažyti automobilį vien dėl tokio nelaimingo atsitikimo“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Vairavimas per lietų

Šią vasarą lietus tapo nuolatiniu palydovu. Tyrimo duomenimis, kas dešimtas vairuotojas yra patekęs į eismo įvykį per audrą, krušą ar kitą gamtos reiškinį. 30 proc. yra susidūrę su kitu automobiliu, 22 proc.  apgadino savo automobilį įvažiavę į gilią balą, 15 proc. automobilius apgadino kruša.

„Šiose situacijose tikrai laimi atsargiausi – tie žmonės, kurie pasirenka niekur nevažiuoti savo automobiliu ir laikinai jį palikti, kol nuslūgs vanduo. Kiekvieną vasarą matome informaciją apie patvinusias gatves ir sugadintas transporto priemones. Pernai didžiausia žala, kurią išmokėjome dėl vadinamojo hidrosmūgio – kai variklis sugadinamas patekus vandeniui – siekė 20 tūkst. eurų“, – G. Jasaitė.

7 proc. dalyvavusių apklausoje žmonių atsakė, kad ant jų automobilio buvo užvirtęs medis, 13 proc. teigė, kad dėl stipraus lietaus nuvažiavo nuo kelio, 23 proc. pateko į kitokius gamtos reiškinių sukeltus eismo įvykius. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių vairuotojų teigė, kad pamatę didžiulę balą stengiasi ją apvažiuoti arba apsisuka ir pakeičia savo maršrutą. Draudikų teigimu, tai yra geriausias būdas išvengti rūpesčių tiek sau, tiek savo automobiliui.

Ar kitų eismo įvykiai daro įtaką mums patiems?

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto apklausoje vairuotojų buvo klausiama, ar patyrę avariją dėl gamtos reiškinių, pavyzdžiui, stipraus lietaus, pradėjote vairuoti atsargiau. 90 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų vairavimas po patirto eismo įvykio pasikeitė bei šiek tiek baiminasi tokių eismo sąlygų, o 10 proc. atsakė, kad jų vairavimas visai nepakito.

Panašūs rezultatai buvo gauti ir paklausus, ar respondentai pradėjo vairuoti kitaip, išgirdę apie draugo ar šeimos nario incidentą kelyje. Teigiamai atsakė 24 proc., šiek tiek savo vairavimo stilių po tokių naujienų pakeitė 44 proc.