Po ukrainiečių atakos – katastrofinė situacija Rusijoje: šalyje kilo panika, gyventojai neslepia savo įsiūčio

Nors bendrovė plačiau nekomentavo sutrikimo priežasčių ar jo trukmės, Maskvos Šeremetjevo oro uoste išvykimo ekranai nusidažė raudonai, skrydžiai vienas po kito buvo atšaukiami. Tuo metu daug rusų kaip tik buvo išvykę atostogauti.

Rusijos valdžios institucijos sureagavo nedelsdamos. Buvo paskelbta, kad incidentas yra rimtas ir jau pradėtas baudžiamasis tyrimas. Prokuratūra patvirtino, kad „Aeroflot“ patyrė įsilaužimą. Tuo metu socialiniuose tinkluose pasirodė pareiškimas, tariamai paskelbtas grupės „Silent Crow“, kuri teigia, kad šią operaciją vykdė kartu su Baltarusijos grupuote „Cyberpartisans BY“ kaip atsaką į karinius veiksmus Ukrainoje. 

Pareiškimas baigiamas žodžiais: „Šlovė Ukrainai! Tegyvuoja Baltarusija!“ Šių žodžių autentiškumo patvirtinti kol kas nepavyko.

„Silent Crow“ anksčiau yra prisiėmusi atsakomybę už kibernetines atakas prieš Rusijos nekilnojamojo turto duomenų bazes, telekomunikacijų bendroves, draudimo įmones ir net Maskvos IT departamentą. Dalis šių įsilaužimų baigėsi jautrių duomenų nutekėjimu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad skelbiama informacija kelia nerimą. Jis pabrėžė, kad kibernetinės grėsmės išlieka aktualios visoms didelėms įmonėms, kurios teikia paslaugas gyventojams. 

„Mes lauksime papildomų paaiškinimų“, – pridūrė jis.

Tuo metu pati „Aeroflot“ ir Transporto ministerija bei aviacijos priežiūros tarnyba oficialių komentarų nepateikė. Oro linijų bendrovė patvirtino, kad atšaukė daugiau nei 50 skrydžių, iš kurių dauguma buvo vidaus maršrutai, taip pat skrydžiai į Minską ir Jerevaną. Mažiausiai 10 skrydžių vėlavo. 

„Šiuo metu dirbama siekiant sumažinti poveikį skrydžių grafikui ir atkurti paslaugų teikimą“, – nurodė bendrovė.

Programišių pareiškime teigiama, kad ataka prieš „Aeroflot“ buvo ruošiama visus metus, esą pavyko sunaikinti 7 tūkstančius serverių ir perimti net aukščiausio lygio darbuotojų kompiuterius. Nors šie teiginiai nepagrįsti įrodymais, grupė grasina netrukus pradėsianti viešinti visų keleivių, kada nors skridusių su „Aeroflot“, asmeninius duomenis.

Rusijos keliautojams skrydžių trikdžiai nėra naujiena, nuo karo Ukrainoje pradžios dažni incidentai, ypač dėl dronų atakų ar uždarytų oro uostų. Tačiau šis atvejis išsiskyrė mastu. Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga, keleiviai piktinosi informacijos stoka, neveikiančiais kontaktiniais centrais ir programėlėmis.

Viena keleivė, Malena Ashi, skundėsi, kad nuo 3 valandos ryto laukia skrydžio Volgograde. Jos lėktuvas buvo jau trečią kartą perkeliamas. 

„Šiuo metu žadama, kad išskrisime apie 14:50, nors turėjome pakilti 5:00!“, – rašė ji. 

Kita keleivė, Julija Pakhota, negalėjo susisiekti nei su call centru, nei naudotis svetaine ar programėle. 

„Kaip man grąžinti bilietą ar keisti jį kitu skrydžiu, kaip siūlo „Aeroflot“?“ – klausė ji.

Vis dėlto bendrovė nurodė, kad keleiviai gali susigrąžinti pinigus arba nemokamai perkelti kelionę į kitą datą per dešimt dienų.

Nepaisant Vakarų sankcijų ir gerokai apribotų maršrutų, „Aeroflot“ vis dar patenka tarp 20 didžiausių pasaulio oro bendrovių pagal keleivių skaičių. 2023 metais jų paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 55 milijonai žmonių.