Prisijunkite
Prisijunkite
Palyginti neseniai pakelta ranka kelyje buvo visiems savaime suprantamas ženklas, tarsi nerašytas kodeksas tarp vairuotojų. Tokia gestų kalba būdavo ne tik naudinga, bet ir jauki. Ji liudydavo bendrystę, pagarbą ir nerašytą susitarimą.
Šiandien tokių gestų pamatysi vis rečiau, o jaunieji vairuotojai net nežino, ką jie reiškia. Deja, kartu su tuo nyksta ir bendravimo keliuose kultūra, vietoj jos vis dažniau atsiranda abejingumas, nekantrumas ir nesusikalbėjimas.
Vis mažiau pastebime iš lango ištiestą ranką, rodančią tris ar penkis pirštus. Šiuos ženklus pakeitė žibintų mirksėjimas, kuris ne visuomet yra aiškus ar saugus. Ir nors technologijos atnešė naujų galimybių, jose dažnai pasimeta tai, kas paprasta, bet efektyvu, žmogiškas, nenuasmenintas ženklas iš kito vairuotojo.
Kaip bebūtų, net ir dabar keliuose išlieka poreikis perduoti žinutę, atsiprašyti, padėkoti ar įspėti apie pavojų. Tik vis rečiau tai daroma ranka, vis dažniau - šviesomis. Tad verta prisiminti, ką reiškia tie seni ženklai, kodėl jie naudingi ir ką galėtume pritaikyti šiandien.
Gestai, kurie jungė vairuotojus
Prieš keliolika metų rankų gestai buvo natūrali vairavimo dalis. Vairuotojai vieni kitiems dėkodavo ar atsiprašydavo tiesiog pakeldami ranką. Pavyzdžiui, pakelta ranka su trimis išskėstais pirštais, kartu su nykščiu, reikšdavo atsiprašymą, tarsi pasakytum: „ne specialiai, atsiprašau.“
Tuo tarpu visi penki pakelti pirštai – padėka už suteiktą kelią ar kitą mandagų veiksmą.
Šie ženklai buvo tikslūs ir suprantami. Nereikėjo aiškintis, kas ką turėjo omeny, ranka iš karto pasakydavo viską. Tačiau šiandien toks bendravimas išnyksta, nes nauji vairuotojai jų tiesiog nežino.
Šviesų kalba - patogu, bet ne visada saugu
Šiuolaikiniai vairuotojai dažniau naudoja šviesų signalus. Tačiau neretai padėkai ar atsiprašymui jie pasitelkia avarines šviesas. Tai plačiai paplitusi praktika, tačiau ne itin tinkama. Pagal eismo taisykles avarinės šviesos turi būti naudojamos tik informuoti apie pavojų ar netipinę situaciją.
Kur kas saugesnis sprendimas – tai, ką daro vilkikų vairuotojai, jie mirksi posūkiais pakaitomis. Tai aiškus, švelnus ir ne klaidinantis ženklas, kurį vertėtų pritaikyti ir automobilių vairuotojams. Deja, kol kas tai dar retas atvejis.
Motociklininkų ženklai – gyvi ir šilti
Motociklininkų bendruomenėje gestai vis dar klesti. Jie sveikinasi pakeldami ranką, rodo vienas kitam, kur pavojus, ar tiesiog draugiškai pamirksi. Tokie ženklai išlieka, nes dviračių transporto vairuotojai labiau pasikliauja žmogišku ryšiu ir nori jaustis matomi.
Galbūt automobilių vairuotojai galėtų šio to iš jų pasimokyti, paprastas gestas gali reikšti daugiau nei bet kokia šviesa.
Kai kurie gestai – draudžiami
Ilgųjų šviesų mirksėjimas vis dar populiarus būdas įspėti apie policijos postą ar pavojų. Tačiau šis gestas gali kainuoti. Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) draudžia netinkamą ilgųjų šviesų naudojimą, o pažeidimas gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Taip pat pasitaiko ženklų, kurių reikšmė daugeliui nežinoma, pavyzdžiui, ranka iškišta į šoną gali reikšti „sustok“, o pirštu parodyta į žibintus, kad jie neveikia.
Vairavimo etiketas ir pagarba
Svarbiausia, kad ir kokią priemonę pasirinktume, ji turėtų būti saugi, aiški ir nekelti neaiškumų. Geriausia, kai padėkos ar atsiprašymo ženklai perduodami be rizikos, tiek dėl nesusipratimų, tiek dėl teisinių pasekmių.
Kai keliuose vėl sugrįžtų daugiau žmogiškumo – linktelėjimų, pakeltų rankų ar tiesiog draugiško žvilgsnio, galbūt sumažėtų įtampa, pyktis ar skubėjimas. Gestai yra maži, bet labai svarbūs ženklai, kad vis dar esame žmonės net ir už vairo.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti