Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Užsiveskite automobilį net ir per didelį šaltį: tą kasdien daro šiaurinių regionų gyventojai su -71 °C
Užsiveskite automobilį net ir per didelį šaltį: tą kasdien daro šiaurinių regionų gyventojai su -71 °C
Lietuvoje, kai termometras nukrinta iki –15 ar –20 laipsnių, daugelis vairuotojų jau pradeda nerimauti: ar ryte pavyks užvesti automobilį, ar neužšals durų tarpinės, ar neuždums langai? Tačiau yra vietų, kur šios problemos atrodo tarsi menka repeticija prieš tikrąjį žiemos pragarą. Tolimojoje Jakutijoje, kur temperatūra gali pasiekti –71 °C, automobilis nėra komforto priemonė – tai kasdienio išgyvenimo įrankis. Vietiniai vairuotojai sugeba sėkmingai eksploatuoti techniką sąlygomis, kurios Europoje būtų laikomos beveik neįmanomomis. Jų patirtis gali būti neįkainojama ir mums – tiek Lietuvoje, tiek kitose žemyno šalyse, kur žiemos tampa vis labiau nepastovios ir ekstremalios.
Išmoktos pamokos iš šiaurinio klimato
Lietuvoje žiemos temperatūra dažniausiai svyruoja nuo –5 iki –20 °C. Tokios šalnos jau pakankamos tam, kad automobilio akumuliatorius prarastų iki 50 procentų savo talpos, variklio alyva sutirštėtų, o dyzeliniame automate pradėtų stingti kuras. Tačiau Jakutijoje –50 °C yra kasdienybė, o rekordas – net –71,2 °C. Tokiose sąlygose menkiausia gedimo rizika tampa pavojumi ne tik kelionei, bet ir žmogaus sveikatai, todėl automobilis čia yra tikras gelbėjimosi ratas.
Neatsitiktinai vietiniai renkasi patikimus japonų visureigius benzininiais varikliais – „Toyota Land Cruiser“, „Nissan X-Trail“ ir kitus panašius modelius. Priežastis paprasta: benzinas neturi savybės stingti ar formuoti parafino kristalus, todėl nebelieka pagrindinės dyzelinių variklių problemos – užsikimšusių filtrų. Dyzelis kraštutiniam šalčiui reikalauja papildomų šildytuvų, kurie didina gedimo riziką, o gedimas – tai reali nelaimė, kai aplinkui tvyro –50 °C.
Kaip Jakutijoje automobiliai išgyvena naktį?
Vietiniai vairuotojai turi priemonių arsenalą, kuris daugeliui europiečių pasirodytų ekstremalus. Tačiau būtent dėl šių metodų automobiliai ten net ir po ilgos nakties lieka pasiruošę darbui.
Variklio izoliacinė antklodė po kapotu – lėtina skysčių vėsimą ir saugo nuo visiško alyvos sutirštėjimo.
Papildomi langai – dar vienas apsaugos sluoksnis, padedantis sumažinti rasojimą ir užšalimą.
Uždaryti oro paėmimai – saugo variklį nuo žvarbaus oro, nors Lietuvos sąlygomis toks būdas nerekomenduojamas dėl galimo perkaitimo.
Termo uždangalai visam automobiliui – savotiškas „miegmaišis“ transportui, padedantis išlaikyti šilumą.
Automatiniai variklio užvedimo sistemos, įsijungiančios nukritus temperatūrai, pavyzdžiui, iki –10 °C.
Tokios sistemos leidžia varikliui niekada visiškai neatvėsti – o tai reiškia, kad ir esant –50 °C automobilį galima be vargo užvesti. Jei automobilis vis dėlto „sušąla“, atvyksta specializuotos įmonės, kurios jį atitirpina naudojant kuro pagrindo šilumos pompas. Kartais tam prireikia net valandos, kol skysčiai grįžta į darbinę būseną.
Ką iš Jakutijos galime pritaikyti Lietuvoje?
Nors mūsų žiemos nepalyginamai švelnesnės, net ir čia vairuotojai susiduria su tuo pačiu klausimu – kaip sėkmingai užvesti automobilį, kai spaudžia šaltis? Laimei, nereikia nei termo užklotų visam automobiliui, nei automatinio variklio užvedimo sistemų. Tačiau kelių taisyklių verta laikytis.
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad akumuliatorius yra geros būklės. Senas akumuliatorius net ir prie –10 °C gali netikėtai „palūžti“. Dyzelinių automobilių savininkams būtina naudoti žieminį kurą ir priedus nuo parafino kristalizacijos – jie padeda išvengti užsikimšusių filtrų. Automobilio durų tarpinės turėtų būti sutepamos specialiu silikonu – taip jos neužšąla. Prieš užvedant dyzelinį variklį reikia palaukti, kol sušils kaitinimo žvakės. Langų uždangalai sumažina ledo susidarymą, o greta turimi užvedimo laidai – būtina žiemos įranga kiekviename bagažinėje.
Jei vis dėlto tenka „užkurti nuo kito automobilio“, svarbiausia – saugus ir taisyklingas laidų sujungimas. Raudonas laidas jungiamas prie abiejų akumuliatorių teigiamų polių, o juodasis – prie neigiamo poliaus gavėjo automobilyje ir prie masės taško donoro automobilyje. Tokia schema sumažina žiežirbų ir galimų gedimų riziką.
Kodėl verta mokytis iš kraštutinumų?
Jakutijos vairuotojų metodai – ne egzotika, o ekstremalių sąlygų patikrinti sprendimai, kurie parodo, kokia trapi gali būti automobilių technika žiemą. Nors Lietuva nepatirs –71 °C šalčių, temperatūrų svyravimai, drėgmė ir staigūs atšalimai gali sukelti nemažai problemų. Todėl dalis jų patirties – nuo šilumos išsaugojimo iki prevencijos – aktuali ir mūsų klimatui.
Galbūt mums nereikia termo uždangalų visam automobiliui, bet rūpestis akumuliatoriumi, tinkama kuro pasirinkimo strategija ir paprastos prevencinės priemonės gali lemti ar ryte išvažiuosime į darbą, ar liksime ieškoti pagalbos.
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.