Bankai privalės pranešti apie jūsų veiksmus prie bankomatų: pakanka vos 750 eurų, kad atsidurtų po padidinamuoju stiklu

Nors atsiskaitymai grynaisiais šalyje vis dar leidžiami ir nėra uždrausti, bankai nuo šiol privalo teikti informaciją Valstybinei mokesčių tarnybai apie kiekvieną asmenį, kuris įneša į bankomatą 750 eurų ir daugiau arba išsiima iš jo 1 500 eurų ar didesnę sumą.

Įstatymas, nors įsigaliojęs ne metų pradžioje, taikomas atgaline data, bankai privalės teikti duomenis nuo sausio 1 dienos. Taigi, net jei žmogus visiškai teisėtai disponuoja savo pinigais, šie veiksmai automatiškai atsiduria po Finansinės žvalgybos tarnybos padidinamuoju stiklu, o iš ten informacija perduodama Mokesčių inspekcijai.

Svarbu pabrėžti, kad joks įstatymas nėra pažeidžiamas vien dėl to, kad žmogus įneša ar pasiima pinigų. Latvijoje egzistuoja aiški riba – atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 7 200 eurų sumos. Tačiau net jei sumos neviršija šios ribos, pats faktas, kad gyventojas operuoja didesnėmis nei 750 ar 1 500 eurų sumomis, jau sukelia bankų pareigą apie tai pranešti.

Be to, priežiūros akiratyje atsiduria ir tie, kurie siunčia arba gauna pinigus naudodamiesi grynųjų pinigų perlaidomis, pavyzdžiui, per tokias sistemas kaip „Western Union“. Jei suma siekia ar viršija 1 000 eurų, įmonės, teikiančios šias paslaugas, taip pat privalės informuoti Mokesčių inspekciją apie klientų veiklą.

Dar viena naujovė – sumažinta riba, nuo kurios privaloma deklaruoti valiutos keitimo operacijas. Nuo šiol bankai teikia duomenis apie kiekvieną operaciją, kurios suma yra nuo 1 500 eurų.

Įstatyme taip pat pabrėžiama, kad net jei gyventojas bando sumažinti dėmesį ir išsiima, pavyzdžiui, 1 500 eurų ne vienu kartu, o po kelis šimtus eurų per kelias operacijas, tai taip pat bus užfiksuota. Tokie veiksmai laikomi įtartinu sumų skaidymu, ir apie juos pranešama atsakingoms institucijoms.

Šios priemonės, kaip teigia valdžia, įvestos siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką, kuri 2024 metais sudarė 21,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiausia jos dalis – atlyginimai vokeliuose, kurie, kaip nurodoma, sudaro apie pusę šešėlinės ekonomikos masto.

Tad nors oficialiai niekas neuždraudė naudotis grynaisiais, šie teisėti finansiniai veiksmai Latvijoje dabar tampa nuolat stebimi, o jų dalyviai gali jaustis tarsi po padidinamuoju stiklu.