Grynųjų pinigų era jau baigėsi: pasiruoškite pasauliui, kuriame kiekvienas jūsų pirkinys yra matomas ir stebimas

Viskas, kas jums liko tai tik kortelė, telefonas, internetas. Panašu į modernią pasaką? O gal į distopinę prievartą? Nors didžioji dalis visuomenės jau priprato prie bekontakčių mokėjimų, sprendimas visiškai atsisakyti grynųjų reikštų ne tik techninę reformą, bet ir esminį visuomenės funkcionavimo pokytį. 

Pinigų turėjimas rankoje yra giliai įsišaknijusi žmonių įpročio dalis – tai ne tik mokėjimo priemonė, bet ir savotiškas saugumo pojūtis, psichologinė laisvė, galimybė būti nepriklausomam. Grynųjų draudimas – tai nebūtų tik ekonominis žingsnis. 

Tai reikštų dramatišką vertybinį ir kultūrinį posūkį. Kas pasikeistų kasdienybėje, ką tai reikštų pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, kokią kainą sumokėtų laisvė ir kiek pelno galėtų susižerti institucijos, o tai klausimai, kuriems verta skirti daugiau nei sekundę pagalvojimo.

Ne visiems ta pati pradžia

Visuotinė prievarta naudotis tik skaitmeniniais atsiskaitymais iškart išryškintų atskirtį tarp tų, kurie turi technologines galimybes, ir tų, kuriems jos – sunkiai prieinamos. Vyresnio amžiaus žmonės, mažesnių miestelių ar kaimų gyventojai, asmenys be interneto ryšio arba išmaniojo įrenginio, visi jie iš karto atsidurtų šone. 

Jei sistema neveikia visiems, ji neveikia niekam ir šiuo atveju, būtų labai aiškiai matyti, kam ji neveikia. Grynųjų netekimas taptų išbandymu ir vaikams ar jaunuoliams, kurie dar neturi banko sąskaitos. Ar į mokyklos bufetą eiti su QR kodu? Ar 10-mečiui duoti telefoną su atsiskaitymo funkcija? 

Visa tai ne tik nepraktiška, bet ir kelia daug klausimų dėl saugumo, kontrolės, privatumo. Tokio pobūdžio pokytis paliktų be išeities ir žmones, dirbančius neformaliai – sezoninius darbininkus, smulkiuosius paslaugų tiekėjus ar laisvai samdomus specialistus, kurių atsiskaitymas dažnai vyksta ranka į ranką. 

Jei visi pinigai tampa matomi, visos operacijos – sekamos, o bet koks žingsnis registruojamas, šie žmonės praranda galimybę išgyventi taip, kaip įpratę.

Kontrolė ir stebėjimas – nauja norma

Viena iš dažniausių grynųjų gynimo priežasčių yra paprasta – privatumas. Jei atsiskaitai grynais, niekas nežino, kur esi, ką perki, kada išleidai pinigus. 

Tai visiškai skirtingas pasaulis nuo to, kai kiekvienas tavo pirkinys keliauja per serverį, išlieka banko ataskaitose, gali būti peržiūrėtas, analizuojamas ar net panaudotas prieš tave.

Be grynųjų atsirastų naujas galios balansas – kontrolę įgytų tie, kas valdo skaitmeninius įrankius. Valstybė ar bankas galėtų ne tik matyti tavo išlaidas, bet ir riboti jas, blokuoti sąskaitą, įšaldyti lėšas, neleisti tam tikrų pirkinių. 

Tai ne teorija. Kinijos socialinių reitingų sistema parodė, kad skaitmeninė kontrolė gali veikti ne tik kaip paskata, bet ir kaip bausmė.

Nereikia būti sąmokslo teorijų mėgėju, kad pajustum nerimą, bet kokia sistema, kurioje prarandi anonimiškumą, tampa jautresnė manipuliacijoms. Kas garantuos, kad tavo asmeniniai finansiniai duomenys nebus parduoti rinkodaros kompanijoms ar panaudoti politiniams tikslams? 

Visiškai skaitmeninė sistema, o tai ne tik patogumas, bet ir pažeidžiamumas.

Atsparumo mažėjimas ekstremalioms situacijoms

Grynųjų atšaukimas turėtų įtakos ir krizinių situacijų metu. Elektros dingimas, interneto ryšio trikdžiai, programinės įrangos klaidos, viskas gali sustabdyti kasdienį gyvenimą. Jei neturi jokio grynųjų rezervo, nebegali nusipirkti net duonos, kol sistema nesusitvarko. 

Atsiskaitant tik skaitmeniniu būdu, žmonės tampa priklausomi nuo technologijų, jų stabilumo ir saugumo.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į humanitarinius scenarijus, pavyzdžiui, karo ar stichinės nelaimės atveju grynieji dažnai tampa vienintele veikiančia valiuta. 

Skaitmeninė sistema tokiomis aplinkybėmis tampa ne tik neveiksni, bet ir pavojinga, nes bet koks trūkis infrastruktūroje reiškia visapusišką ekonominę paralyžių.

Grynųjų turėjimas tai ir nepriklausomybės simbolis. Galimybė veikti nepriklausomai nuo institucijų malonės, galimybė pasitikėti savimi, o ne programa telefone. 

Ir nors skaitmeninės technologijos atveria naujas galimybes, jos negali visiškai pakeisti paprasto dalyko – žmogaus laisvės laikyti rankose savo pinigus.

Viena yra norėti patogumo, kita yra prarasti pasirinkimo galimybę. Jei rytoj būtų atimta teisė turėti grynųjų, pasikeistų ne tik mūsų atsiskaitymo būdai, bet ir pats gyvenimo ritmas. Kiekvienas pirkimas taptų įrašas, kiekvienas žingsnis – seka, kiekvienas euras – stebimas.

Ar esame tam pasiruošę? Ir ar iš tiesų to norime?