Nustokite naudotis grynaisiais pinigais: be jų gyventi žymiai lengviau, tačiau tokie sprendimai vis dar kelia klausimų

Kavinėse, muziejuose, net kai kuriose bažnyčiose ar viešuosiuose tualetuose grynųjų pinigų paprasčiausiai nepriima. Visa tai pateikiama kaip patogumo ženklas. Tačiau ar viskas tikrai taip paprasta?

Beveik neįtikėtina, kad didžioji dalis švedų net neatsimena, kada paskutinį kartą laikė rankose grynuosius. Vaikai gauna kišenpinigius per programėles, pensininkai moka sąskaitas mobiliuoju, o gatvės prekiautojai turi kortelių skaitytuvus. 

Viskas efektyvu, greita, sterilu ir, regis, patogu. Tačiau po šiuo iš pažiūros patogiu fasadu slepiasi klausimai, kurių nevalia ignoruoti, ką reiškia gyvenimas be alternatyvų?

Žmonės, ypač jaunesni, dažnai nė nesusimąsto apie tai, kas nutiktų, jei vieną dieną sistema nustotų veikti. Arba jeigu kas nors pradėtų sekti kiekvieną jų pirkimą, judesį ar net intymiausius įpročius per skaitmeninius mokėjimus. 

Ar visuotinis grynųjų išnykimas yra kelias į išsilaisvinimą nuo nepatogumų, ar greičiau bilietas į totalinę kontrolę, kurioje viskas apie žmogų žinoma ir panaudojama?

Skaitmeninė tvarka ar laisvės praradimas?

Švedijos skaitmeninė mokėjimo sistema – neabejotinai viena moderniausių pasaulyje. Bankai seniai uždarė fizines klientų aptarnavimo vietas, kur buvo galima išsiimti ar įnešti pinigus. Didžioji dalis gyventojų net nebeturi grynųjų. 

Daugelis sako, kad tai patogumas, kuris padeda taupyti laiką ir išvengti problemų. Visi atsiskaitymai – keliais paspaudimais, o išlaidų kontrolė tampa aiškesnė ir greičiau matoma.

Tačiau čia pat kyla klausimas ar gyventi be pinigų rankose iš tiesų reiškia daugiau laisvės? Jeigu kiekvienas mūsų pirkimas fiksuojamas, kiekviena paslauga registruojama, ar lieka vietos privatumui? Kai viskas yra skaitmenizuota, nuo kavos puodelio iki kelionės bilieto, žmogus tampa visiškai atviras sistemai. 

Net ir be piktybinių ketinimų, šie duomenys gali būti renkami, analizuojami, kaupiami ir laikui bėgant panaudoti, kartais ir ne pačiam žmogui palankiai.

Pavojus slypi tame, kad sistema yra vieninga. Jei bankas, programa ar sistema užblokuoja prieigą – neturi nei kaip nusipirkti vandens, nei pasinaudoti viešuoju transportu. 

Kritinės situacijos atveju, kai sistema sugenda ar ją paveikia kibernetinė ataka, grynųjų pinigų nebuvimas tampa rimta rizika. Ne visos paslaugos turi planą B. Tai, kas atrodė kaip patogumas, tampa spąstais.

Kas atsiduria už borto?

Yra žmonių grupės, kurios tokioje sistemoje tiesiog lieka nuošalyje. Vyresnio amžiaus žmonės, mažiau išsilavinę asmenys, socialiai pažeidžiami – jiems gyvenimas skaitmeninėje aplinkoje tampa iššūkiu. 

Ne kiekvienas moka naudotis programėlėmis, ne visi turi išmaniuosius telefonus ar banko korteles. Švedijoje jau fiksuojama atvejų, kai žmogus negali sumokėti už būtiniausias paslaugas vien todėl, kad jo pinigai, ne tokie, kokių prašoma.

Taip atsiranda naujos nelygybės formos. Skaitmeninė atskirtis tampa realybe, nebe dėl pajamų, o dėl technologinio pasirengimo. Tam tikra prasme, skaitmeninė Švedija tampa išbandymu žmogaus gebėjimams prisitaikyti, o ne garantuotu patogumu visiems.

Kai kurios organizacijos jau bando sušvelninti situaciją, siūlydamos mokymus ar skatinančios paslaugų teikėjus priimti bent vieną grynųjų mokėjimo formą. 

Tačiau tai tik laikinas sprendimas. Kol valstybė neįtrauks į diskusiją visų visuomenės grupių, tol gyventojų dalis jausis tiesiog išstumta iš šiuolaikinio gyvenimo ritmo.

Skaitmeninė ateitis ar įspėjimas visam pasauliui?

Švedija dažnai rodoma kaip pavyzdys, kaip turėtų atrodyti moderni visuomenė. Tačiau šis pavyzdys, ne tik pažangos, bet ir įspėjimo istorija. Totalinis skaitmeninimas be alternatyvų atima iš žmonių vieną esminių teisių – pasirinkimą. 

Kai nebegali rinktis, kaip mokėti, su kuo ir kiek dalintis savo informacija – tada, nepaisant visos technologinės pažangos, žmogaus laisvė tampa sąlyginė.

Ne visos šalys skuba sekti Švedijos pavyzdžiu. Kai kurios jau dabar kuria mišrias sistemas, kuriose grynieji vis dar egzistuoja kaip atsarginis variantas. 

Tokia praktika galbūt neatrodo tokia inovatyvi, bet suteikia saugumo jausmą krizės atveju. Ir visų svarbiausia – išsaugo žmogaus pasirinkimo teisę.

Taigi klausimas išlieka, ar gyvenimas be grynųjų – tai išsilaisvinimas, ar tik nauja, rafinuota kontrolės forma? Švedijos pavyzdys parodė, kad net moderniausia sistema turi savo silpnų vietų. Ir būtent todėl svarbu ne aklai kopijuoti, o vertinti, kam tai iš tiesų naudinga, ir ką galime prarasti be jokio triukšmo.