Šokiruojantys skaičiai atveria naują vaizdą: paaiškėjo, kaip iš tiesų gyvena Lietuvos namų ūkiai

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. duomenimis, 58 proc. namų ūkių nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių nepasikeitė. Stabilizuota monetarinė politika, galimybės refinansuoti paskolas bei fiksuotų palūkanų būsto paskolos daugeliu atvejų turėjo teigiamos įtakos gyventojų finansams. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos namų ūkiai sukaupia vis didesnį finansinį turtą.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį namų ūkių finansinis turtas buvo 15 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu 12 proc. padidėjo ir ilgalaikių paskolų apimtis, o net 79 proc. jų sudarė paskolos būstui įsigyti. Tai rodo aktyvų skolinimąsi, tačiau kartu ir augantį gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis.

Šias tendencijas atspindi ir subjektyvus gyventojų vertinimas. 2025 m. gruodį net 53 proc. namų ūkių teigė, kad jų finansinė padėtis leidžia šiek tiek sutaupyti. Tai rodo, kad gyventojai dabartinį laikotarpį dažniausiai vertina kaip palankų taupymui ir atsargesniam finansų planavimui.

Viena populiariausių laisvų lėšų laikymo formų išlieka indėliai. Nors jų grąža yra santykinai nedidelė, Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. lapkritį gyventojų indėliai siekė apie 27,15 mlrd. eurų ir per metus išaugo apie 11 proc. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų renkasi saugumą, o ne didesnę investicinę riziką.

Efektyviam asmeninių finansų valdymui svarbus pajamų ir išlaidų planavimas. Vienas dažniausiai minimų metodų – 50–30–20 taisyklė, kai pusė pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms reikmėms, o likę 20 proc. – taupymui ar investavimui. Taip pat rekomenduojama turėti finansinę pagalvę, siekiančią 3–6 mėnesių pajamų dydį.

Pavyzdžiui, 2025 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1484,40 euro. Taikant minėtą taisyklę, apie 742 eurus reikėtų skirti būtiniausioms išlaidoms, 445 eurus – kintančioms, o beveik 297 eurus – taupymui ar investavimui.

Nepaisant stabilios padėties, didesni pirkiniai šiuo metu nėra namų ūkių prioritetas. 2025 m. gruodį 51 proc. gyventojų nurodė, kad tai nei tinkamas, nei netinkamas metas įsigyti brangesnius daiktus, pavyzdžiui, baldus ar buitinę techniką. Tokia nuostata vyravo beveik visus metus.

Dauguma namų ūkių artimiausiu metu neplanuoja nei įsigyti būsto, nei reikšmingai investuoti į jo pagerinimą, nei pirkti automobilio. Šios tendencijos iš esmės nesikeitė ir per pastaruosius penkerius metus. Vis dėlto ateityje vartojimą gali paskatinti švelnesni atsakingo skolinimosi reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams, kurie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio.

Lietuvos banko vertinimu, nekilnojamojo turto rinka šalyje auga tvariai, o būsto įperkamumas jau sugrįžo į priešpandeminį lygį. Perteklinės paklausos rinkoje šiuo metu nefiksuojama, todėl staigių kainų šuolių nesitikima.

Žvelgiant į ateitį, stabilios palūkanų normos ir mažesnė finansinių įsipareigojimų našta gali sudaryti sąlygas didesniam vartojimui. Tikimasi ir darbo pajamų augimo, o galimybė pasitraukti ar išsiimti dalį lėšų iš antrosios pensijų pakopos gali papildomai padidinti namų ūkių disponuojamas pajamas.

Finansų ministerijos prognozėmis, 2026 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 4,6 proc., t. y. apie 2 procentiniais punktais daugiau nei 2025 m. Tai rodo galimą laipsnišką vartojimo suaktyvėjimą.

Dauguma gyventojų 2026 m. tikisi stabilumo. Net 53 proc. namų ūkių mano, kad jų finansinė padėtis nesikeis, o pusė apklaustųjų prognozuoja tokį patį kainų augimą kaip ir anksčiau. Vertinant šalies ekonomiką, vyrauja nuomonė, kad situacija iš esmės liks panaši, nors dalis gyventojų numato ir nedidelius pokyčius į gerą ar blogą pusę.

Apibendrinant galima teigti, kad 2026 m. Lietuvoje daugiausia tikimasi finansinio ir ekonominio stabilumo. Vidaus vartojimas turėtų augti sparčiau, investicijas skatins gynybos ir saugumo poreikiai, o tarptautinės prekybos perspektyvos išliks santūresnės. Tuo pat metu gyventojams teks prisitaikyti ir prie numatomų mokestinių reformų.