Darbas namuose gali tapti didžiule problema: psichologai įspėja apie grėsmę, kurią ignoruoja daugelis

Bet laikui bėgant, ši laisvė ima slėgti. Kai darbas įžengia į tavo asmeninę erdvę, ribos ima trintis, ir gyvenimas gali tapti nuolatiniu „buvimu darbe“. Tiesa ta, kad ne kiekvienas moka susikurti aiškias vidines ribas. 

Pradžioje atrodė, jog tai laikina, bet dabar tai realybė, kuri trunka mėnesiais ar metais. Vieni pavargsta nuolat būti pasiekiami, kiti pastebi, kad nebegali atsipalaiduoti net savaitgaliais. Darbo diena nusitęsia iki vėlaus vakaro, o laikas „sau“ tampa labiau sąžinės priekaištu nei malonumu.

Jei jauti, kad darbas namuose per daug kišasi į tavo gyvenimą, vadinasi, atėjo metas sustoti ir pažiūrėti, ką galima pakeisti. Pusiausvyra nėra prabanga – tai būtinybė. Ir net jeigu atrodo, kad šiuo metu viskas sukasi apie darbus, žinok: galima susigrąžinti aiškumą, ritmą ir vietą sau.

Susikurk aiškią fizinę darbo erdvę

Nors skamba kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau daugelis vis dar dirba lovoje ar tiesiog ant sofos. Tai gal ir patogu pirmas kelias dienas, bet ilguoju laikotarpiu yra ganėtinai pavojinga. Ne tik nugarai, bet ir psichologinei sveikatai. 

Kai darbo vieta tampa tuo pačiu miego, valgymo ir poilsio kampu, smegenys nustoja skirti, kur prasideda pareigos ir kur baigiasi asmeninis laikas. Net jei neturi atskiro kambario, svarbu turėti aiškiai apibrėžtą zoną – stalą, lentyną, kėdę, kuri priklauso tik darbui. 

Tokia vieta siunčia signalą, kad dabar atėjo laikas dirbti. Ir kai pakyli nuo jos – tai reiškia, kad baigei. Net toks mažas, bet tvirtas įprotis pradeda grąžinti kontrolę. Jei įmanoma – išlaikyk vizualinį atskyrimą. 

Pavyzdžiui, dirbdamas naudok ausines, pasirūpink apšvietimu, o darbo laiką pradėk ir baik su mažais ritualais. Tai gali būti puodelis arbatos pradžioje ir trumpa pasivaikščiojimo pertrauka pabaigoje. Taip kūnas ir protas pripranta prie ciklų.

Tvarkaraštis – tavo išsigelbėjimas

Vienas iš didžiausių darbo namuose iššūkių – laiko ištirpimas. Atrodo, kad viskas susilieja, rytas pereina į popietę, popietė į vakarą, o tu vis dar tik greitai baigi tą vieną užduotį. Ir staiga supranti, kad jau 21 valanda.

Tvarkaraštis padeda ne tik suspėti daugiau, jis apsaugo tavo asmeninį laiką. Susidėliok aiškią darbo pradžią, pietų pertrauką, poilsio intervalus ir darbo pabaigą. Ir laikykis jų ne mažiau griežtai nei laikytumeisi biure.

Svarbu ir tai, ką darai su „laimėtu“ laiku, juk sutaupai valandą ar dvi, kurios anksčiau nueidavo į keliones į darbą. Nesuteik šio laiko darbui. Skirk jį sau, vaikams, knygai, sportui ar bet kam, kas leidžia tau pailsėti. Kitaip vietoje darbo – gyvensi tik tam, kad dirbtum.

Emocinės ribos – ne mažiau svarbios nei fizinės

Net jei fiziškai atsiskiri, tai dar nereiškia, kad sugebi emociškai atitolti. Labai dažnai žmonės, dirbantys iš namų, nuolat jaučiasi kalti: „Galėjau padaryti daugiau“, „Dar neatrašiau tam laiškui“, „Nedirbu tiek, kiek galėčiau“. Taip atsiranda emocinis perdegimas, nes net kai fiziškai ilsiesi, galvoje vis dar skamba darbo sąrašai.

Ši būsena pavojinga. Ji veda ne tik į lėtinį nuovargį, bet ir į santykių atšalimą, motyvacijos praradimą, net sveikatos problemas. Todėl būtina sau pasakyti: „dabar ne darbo laikas“. Net jei dirbi namuose – tu turi teisę ilsėtis.

Gal padės simbolinis perėjimas – persirengimas iš darbo drabužių į laisvalaikio rūbus. Arba muzikos perjungimas, šviesų pakeitimas. Svarbiausia, kad pats sau signalizuotum - darbas baigtas, dabar gyvenu. Ir tai pilnavertė tavo gyvenimo dalis.

Svarbiausia – neužmiršti savęs

Dirbdamas iš namų gali pamiršti paprastus dalykus, tokius kaip pokalbiai su kolegomis, pertraukėlės, gryno oro gūsis lauke. Todėl svarbu sąmoningai kurti rutiną, kuri ne tik padeda dirbti, bet ir leidžia jaustis žmogumi. Nustatyk sau ribas, kurias gerbi pats, ir išmok pasakyti ne net tuomet, kai niekas fiziškai tavęs nespaudžia.

Darbas namuose gali būti palaima, jei sugebi valdyti ribas. O jei ne – jis tampa nematoma grandine. Tu turi teisę į laiką, tylą, pertraukas, ramybę. Ir, svarbiausia, tu turi teisę į gyvenimą, tokį, kuris netampa tik užduočių sąrašu.