Nustokite pirkti brangias trąšas: šis produktas daro stebuklus, jūsų augalai atrodys kaip iš botanikos sodo

Mano pažįstama sako, kad jos mamos paparčiai niekada nebūna liūdni ar nublukę. Atvirkščiai, jie atrodo taip, tarsi ką tik grįžo iš tropikų. Pasirodo, visas paslaptis slypi viename įprotyje: reguliariai laistyti augalą atvėsusia arbata. Gali skambėti keistai, bet rezultatai kalba patys už save. Po kelių tokių laistymų papartis ima leisti naujus lapus vieną po kito.

Jeigu ir jūsų augalas atrodo pavargęs, o lapų galiukai ėmė džiūti, gali būti, kad jam tiesiog trūksta dėmesio – arba maisto. O šis sprendimas nereikalauja nei daug laiko, nei papildomų investicijų. Tik tai, ką jau turite savo virtuvės spintelėje.

Kaip tinkamai auginti papartį: šviesa, temperatūra ir drėgmė

Papartis nėra tas augalas, kuris mėgsta būti ryškioje saulėje. Jums geriausiai seksis jį auginti pusiau pavėsyje arba vietoje, kur sklinda išsklaidyta šviesa. Šiaurinė ar rytinė palangė yra puikus pasirinkimas. Tuo pačiu svarbu laikyti augalą toliau nuo pravirų langų ar balkonų durų – skersvėjai jam labai kenkia. 

Vasarą kambario temperatūra turėtų siekti apie 20-25 laipsnius Celsijaus, o žiemą ji gali kristi iki 15-18 laipsnių. Staigūs temperatūros svyravimai paparčių nežavi, jie gali greitai reaguoti lapų nudžiūvimu arba pageltimu. Dirvožemis šiam augalui turėtų būti purus, derlingas, šiek tiek rūgštus. 

Geriausiai tiks kompostinė žemė, sumaišyta su durpėmis, smėliu ir trupučiu humuso. Jei naudojate pirktinį substratą, pažiūrėkite, kad jame nebūtų per daug kalkių. Svarbu neperlaistyti. Užtenka drėkinti 1-2 kartus per savaitę, tačiau būtina stebėti, ar dirva neperdžiūvo ir ar nepermirko. 

Labai padeda keramzitas puodo dugne – jis apsaugos nuo šaknų puvimo. Be to, papartis mėgsta drėgną orą, tad jeigu jūsų namuose žiemą oras sausas, vertėtų jį apipurkšti minkštu vandeniu. Geriausias drėgnumas – 60-80 proc., bet ir čia reikia saiko: per daug drėgmės gali išprovokuoti lapų kritimą.

Arbatos trąša – pigus ir veiksmingas sprendimas

Kad papartis augtų sveikas ir leistų kuo daugiau lapų, būtina papildomai jį maitinti. Ir štai čia praverčia senas triukas – juodos arba žalios arbatos užpilas. Tokios arbatos sudėtyje yra azoto, kuris ypač svarbus žaliųjų dalių augimui. 

Taip pat taninų, kurie palaiko tinkamą dirvos pH ir veikia kaip natūralus antiseptikas. Be to, arbatoje yra medžiagų, kurios pasižymi antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Tai svarbu, nes šaknų puvinys ar kitos ligos dažnai kyla dėl per didelės drėgmės ir netinkamų sąlygų. 

Laistant arbata, rizika sumažėja, o augalas stiprėja. Svarbu, kad naudojama arbata būtų be jokių kvapiųjų priedų ar aromatų. Geriausiai tiks paprasta biri juoda arba žalioji arbata.

Kaip pasiruošti trąšą ir kaip ją naudoti

Užpilkite vieną arbatinį šaukštelį arbatos stikline verdančio vandens. Palikite ją visiškai atvėsti – karštas skystis gali pažeisti šaknis. Kai arbata bus kambario temperatūros, perkoškite ir naudokite laistymui.

Laistyti tokiu užpilu reikėtų ne dažniau kaip kas dvi ar tris savaites. Per dažnas naudojimas gali paveikti dirvos struktūrą ir pernelyg rūgštinti terpę. Geriausias laikas – pavasaris ir vasaros pradžia, kai augalas aktyviausiai auga.

Šis metodas ypač pasiteisina, kai papartis atrodo sustojęs, kai nebeskleidžia naujų lapų ar lapų kraštai pradeda džiūti. Po poros savaičių galima pamatyti pirmuosius pokyčius, o po mėnesio papartis atgyja taip, tarsi ką tik būtų atneštas iš šiltnamio.