Savivaldybių sprendimas supykdė dalį gyventojų: gyventojai turės keisti įpročius, nemokamų maišų nebeliks

Toks sprendimas grindžiamas aiškiais tikslais, mažesnės sąnaudos, efektyvesnis rūšiavimas ir mažesnė tarša.

Ekspertai teigia, kad plastikiniai maišai ne tik trukdo perdirbimo procesams, bet ir dažnai tampa papildomu taršos šaltiniu. Šiandien vis daugiau miestų renkasi atsisakyti šio įpročio ir keisti jį ilgaamžiais, daugkartinio naudojimo sprendimais.

Keičiasi taisyklės, gyventojai turės keisti įpročius

Pirmieji miestai, žengę šiuo keliu, jau mato pokyčius. Valbžycho miestas nusprendė daugiau nebedalinti nemokamų šiukšlių maišų gyventojams. Zombkovicų savivaldybė pasekė jų pavyzdžiu ir taip pat nutraukė maišų dalijimą. Nuo šiol kiekvienas gyventojas turės pats pasirūpinti atliekų tvarkymui tinkamomis talpomis.

Miesto vadovai šiuos pokyčius aiškina paprastai, tikslas  paskatinti sąmoningesnį elgesį ir geresnį atliekų rūšiavimą. Anot Valbžycho mero, toks žingsnis padeda žmonėms susimąstyti apie tai, kur ir kaip jie išmeta savo atliekas.

Informacinės kampanijos ir viešas švietimas

Kitas pavyzdys yra Gdanskas, kur 2023 metais buvo pradėta informacinė kampanija, skatinanti gyventojus mesti atliekas tiesiai į konteinerius, be jokio papildomo įpakavimo. Kampanijos organizatoriai pabrėžė, kad plastikiniai maišai teršia atliekų srautą ir trukdo jų rūšiavimui. Švietimas tapo pagrindiniu įrankiu keičiant visuomenės įpročius.

Miastko ir Lubanės miestai žengė dar vieną žingsnį į priekį. Miastko nuo 2025 metų liepos visiškai nutraukia maišų dalijimą. Lubanė nuo 2026 metų pradžios planuoja pereiti prie pilnos konteinerinės sistemos.

Ekonominiai skaičiavimai ir praktiniai sprendimai

Sprendimų motyvacija dažnai būna labai praktiška. Miastko kasmet išleisdavo per šimtą dvidešimt tūkstančių zlotų vien tik plastikinėms atliekoms skirtų maišų įsigijimui. Dabar šios lėšos bus sutaupytos ir galės būti nukreiptos į kitus infrastruktūros poreikius. Tiesa, gyventojai turės patys pasirūpinti tinkamais konteineriais, tačiau tikimasi, kad ilgainiui tai bus ekonomiškai naudingiau ir jiems patiems.

Lubanės miestas dar labiau įsitraukė į pertvarką, savivaldybė pati finansuos konteinerių įsigijimą ir jų išdalinimą gyventojams bei įmonėms. Konteineriai bus su specialiais siųstuvais, kurie leis fiksuoti, ar atliekos tinkamai rūšiuojamos. Tai reikšmingas žingsnis ne tik technologijų, bet ir atsakomybės prasme.

Plastikiniai maišai yra kliūtis perdirbimui

Nors plastikiniai maišai atrodo patogūs, jie kelia daug problemų atliekų perdirbimo įmonėms. Pavyzdžiui, kai kalbama apie biologines atliekas arba stiklą, plastiko likučiai teršia kompostą arba stiklo atliekas. Darbuotojai negali rankiniu būdu išimti smulkių folijos gabalėlių, todėl dalis perdirbimui skirto kiekio tiesiog nebetinka pakartotiniam naudojimui.

Kai kurios atliekos, pavyzdžiui plastiko pakuotės, dar gali būti perdirbamos net su maišais, tačiau biologinės kilmės atliekų atveju tai tampa rimta kliūtimi. Ekspertai vieningai sutaria, kad kuo mažiau plastiko atliekų sraute, tuo efektyvesnis perdirbimas.

Ar visuomenė pasirengusi pokyčiams?

Šiandien vis dar ne visi žmonės linkę atsisakyti plastiko. Daugeliui atrodo patogiau nešti atliekas maišuose. Tačiau svarbu prisiminti, kad dar prieš kelis dešimtmečius žmonės atliekas išmesdavo tiesiai iš kibiro. Tai nebuvo laikoma problema.

Ekspertai kviečia grįžti prie paprastesnių sprendimų ir rinktis atsakingesnį elgesį. Pokyčiai gali atrodyti nepatogūs iš pradžių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda kurti švaresnę, tvaresnę ir efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemą.

Atsisakymas plastiko atliekų surinkime tampa nauja norma vis daugiau Lenkijos miestų. Sprendimas ne tik padeda taupyti viešąsias lėšas, bet ir gerina rūšiavimo kokybę bei mažina poveikį aplinkai. Tai pavyzdys, kaip mažais, bet nuosekliais žingsniais galima pasiekti ilgalaikį rezultatą. Klausimas tik vienas ar visuomenė pasiruošusi atsisakyti patogumo vardan bendro gėrio?