Sinoptikai siunčia kritinį perspėjimą: lietuvių laukia pragariškas karštis, to Lietuvoje nematėme jau seniai

Oro temperatūra per artimiausias dienas gali siekti 33 laipsnius šilumos, o tai jau priskiriama prie ekstremalių reiškinių. Kai kurie miestai, ypač Kaunas, jau dabar fiksuoja aukštesnę nei įprasta šilumą, o prognozės rodo dar didesnį įkaitimą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė geltonąjį perspėjimą, o tai reiškia, kad gyventojams būtina imtis atsargumo priemonių. Svarbu riboti buvimą lauke, ypač tarp 11 ir 17 valandos, kai saulė aktyviausia. 

Raginama nepamiršti gerti daug vandens ir vengti sunkių darbų. Patariama saugoti pažeidžiamus asmenis – mažus vaikus, pagyvenusius žmones bei sergančius lėtinėmis ligomis. Šie karščiai gali sukelti dehidrataciją, šilumos smūgį ir net rimtas sveikatos komplikacijas.

Dar viena svarbi detalė – karštis ateina ne vienas. Sinoptikai prognozuoja, kad kai kuriose vietovėse kartu su karščiu gali pasireikšti ir stiprus vėjas bei trumpalaikės, bet intensyvios liūtys. 

Kaune jau dabar galioja geltonasis perspėjimas dėl vėjo gūsių, kurie gali siekti iki 20 metrų per sekundę. Tokie reiškiniai ne tik pavojingi vairuotojams, bet ir kelia riziką gyventojams, patariama tvirtinti lengvus daiktus lauke, nepalikti vaikų vienų prie medžių ar pavojingose vietose.

Aukšta oro temperatūra stipriai veikia žmonių sveikatą. Pavojingiausi atvejai dažniausiai fiksuojami, kai žmonės lieka patalpose be tinkamos ventiliacijos, be galimybės atsivėsinti ar išgerti pakankamai skysčių. 

Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį - galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, silpnumas ar regėjimo sutrikimai. Tokiais atvejais svarbu nedelsti, perkelti žmogų į pavėsį, atvėsinti, duoti vandens, o prireikus kviesti greitąją pagalbą.

Tačiau karščiai daro įtaką ne tik sveikatai, bet ir aplinkai. Per sausras išauga miškų gaisrų rizika, ypač jeigu žmonės neatsakingai elgiasi su ugnimi ar meta neužgesintas nuorūkas. Žemės ūkio sektoriuje sausros mažina derlių, o ekstremalios oro sąlygos trikdo gyvūnijos ir augalijos ritmą. 

Miestuose, kur trūksta želdinių ar pavėsio, formuojasi vadinamieji karščio salų efektai – kai asfaltas įkaista ir neišsklaido šilumos net naktį.

Norint išvengti neigiamų pasekmių, svarbu imtis prevencinių veiksmų. Namuose patariama pasirūpinti ventiliacija, naudoti ventiliatorius ar oro kondicionierius, o išvykus neužmiršti uždaryti langų ir pasirūpinti augalų laistymu. 

Prieš išvykstant į gamtą verta pasidomėti oro prognozėmis, vengti atviros ugnies ir palikti kontaktinius duomenis artimiesiems. Svarbiausia yra neignoruoti sinoptikų perspėjimų ir būti pasiruošus netikėtoms situacijoms.

Lietuvoje karštis kol kas dar laikomas neįprastu reiškiniu, tačiau klimato pokyčiai daro savo – tokios temperatūros vis dažnesnės ir pavojingesnės. Reaguodami į tai, gyventojai turėtų išmokti prisitaikyti ir suprasti, kad vasara – ne tik poilsio, bet ir atsakomybės metas. 

Sinoptikai ir toliau ragina sekti orų pranešimus, o jei situacija blogės – imtis veiksmų be delsimo. Karščiai nesirenka, kas juos paveiks labiausiai, bet būtent mūsų pasiruošimas nulemia, kaip sunkiai juos pajusime.