Geltoni monsteros lapai? Ši klaida pražudo augalą greičiau nei manote, pasakė, ką darote ne taip

Būna, kad vietoj vešlaus žalumo pasirodo geltonos dėmės. Tuomet verta atsigręžti į savo priežiūros įpročius – labai tikėtina, jog padaryta klaidų, kurias būtina ištaisyti. Monstera nėra pats jautriausias augalas, bet ji gana greitai reaguoja į neteisingus veiksmus. 

Dažniausiai geltonuojantys lapai rodo dvi priešingas problemas: per dažnas laistymas arba visiškas jo trūkumas. Ir viena, ir kita situacija augalui tampa žalinga. Tinkama priežiūra – ne vien vanduo ar šviesa, bet ir tai, kur pastatomas vazonas, kokia aplinkos temperatūra, ar augalas gauna pakankamai oro drėgmės. 

Kodėl gelsta monsteros lapai ir ką darome ne taip?

Dažniausiai pastebima problema – neteisingas laistymas. Vasarą pakanka vieno laistymo per savaitę, o žiemą vos kartą per dvi savaites. Tačiau daug kas perlenkia lazdą. Per dažnas drėkinimas sukelia šaknų puvimą, dėl ko augalas ima skursti, praranda gyvybingumą. Jei šaknys pradeda pūti, atsiranda ne tik lapų pageltimas, bet ir nemalonus kvapas iš vazono.

Kita dažna klaida – dulkės ant lapų. Nors atrodo smulkmena, dulkių sluoksnis trukdo augalui kvėpuoti, o tai mažina jo energiją. Lapus reikėtų šluostyti bent kartą per savaitę – švariai, atsargiai, minkštu audiniu. Per stiprus trynimas gali juos pažeisti.

Svarbus ir apšvietimas. Monstera nemėgsta nei tamsos, nei tiesioginės saulės. Jei pastatoma ant palangės, kur visą dieną plieskia saulė, lapai ima džiūti ir ruduoti. Jei trūksta šviesos – sustoja augimas. Geriausia vieta – kambarys su daug šviesos, bet ne tiesioginės, o išsklaidytos.

Ko dar reikėtų nepamiršti, kad monstera augtų sveika?

Norint, kad monstera augtų sparčiai ir sveikai, reikia atsižvelgti į dar kelias detales. Ideali oro temperatūra vasarą yra apie 23 laipsnius, o žiemą neturėtų kristi žemiau 15. Jei kambaryje karšta, būtina papildomai drėkinti orą – purkšti augalą kelis kartus per savaitę minkštu vandeniu.

Dirvožemis taip pat turi reikšmės. Tinka puri, lengva žemė, praturtinta durpėmis. Patartina naudoti drenažą – keramzitą ar akmenėlius vazono dugne, kad vanduo neužsistovėtų. Kiekvieną pavasarį augalą reikėtų persodinti į šviežią žemę. Senesnėms monsteroms pakanka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

Kalbant apie trąšas – geriausiai tinka specialūs preparatai žaliems augalams, kuriuose yra fosforo, kalio, magnio ir azoto. Jei trąšų pirkti nenorima, galima pasigaminti natūralų variantą. Pavyzdžiui, banano žievelė – puikus kalio ir fosforo šaltinis. Tereikia ją susmulkinti ir lengvai įspausti į žemę aplink augalą.

Kada žinoti, kad monsterai kažkas netinka?

Be gelstančių lapų, augalas signalizuoja ir kitais būdais. Jei lapai susisuka – tikėtina, kad trūksta vandens. Jei jie ruduojasi krašteliuose – per daug saulės. Jei pradeda vysti nauji ūgliai – gali būti per mažai šviesos arba netinkama oro temperatūra.

Beje, monsterai nepatinka skersvėjai. Tad nereikėtų jos statyti prie lango, kuris dažnai atidaromas. Jei augalas dreba nuo vėjo, jo šaknys stresuoja, augimas sulėtėja. Rami, stabili aplinka – vienas iš esminių gero augimo veiksnių.

Monstera – ne tik gražus, bet ir jautrus augalas. Ji reikalauja nuoseklaus rūpesčio, bet atsilygina dideliais, ryškiais lapais ir egzotišku įvaizdžiu. Svarbiausia – vengti dažniausių priežiūros klaidų ir stebėti, kaip ji jaučiasi. Kuo geresnės sąlygos – tuo vešlesnė žaluma.