Sodininkų klaida numeris vienas: kaip per karščius sugadinami dešimtmečius auginti krūmai

Pasitaiko atvejų, kai po vienos netinkamai atliktos procedūros tuja ima geltonuoti ir jau nebeatsigauna. Nors šie spygliuočiai laikomi gana atspariais, jų išvaizda vasarą dažnai apgauna. Atrodo, kad viskas gerai – žali, stori, tvirti – bet vienas blogas įprotis gali sukelti ilgalaikių problemų. Kartais žmonės kasdien pila vandenį ant paviršiaus ar genėja krūmą vidurdienio saulėje, tikėdamiesi, kad daro gera. 

Deja, rezultatai po kelių dienų kalba patys už save – išblukę spygliai, plikėjančios šakos ar net visas džiūstantis augalas. Svarbiausia – suprasti, kad vasaros priežiūra skiriasi nuo įprasto sezono darbo. Tai laikas, kai ne tik vanduo, bet ir šviesa, oras bei žemė elgiasi kitaip.

Per karščius jokiu būdu nedarykite šito – tujos to netoleruoja

Pats dažniausias vasaros laikotarpiu pasitaikantis klaidingas įprotis – paviršutiniškas laistymas. Daugelis žmonių kasdien trumpai palaisto žemę aplink tujas ar net tiesiog apipurškia šakas. Tai – klaida. Toks laistymas nepasiekia šaknų, o tik dar labiau paskatina greitą drėgmės išgaravimą. 

Taip susidaro vadinamasis „vandens stresas“ – tuja ima kentėti nuo drėgmės trūkumo, nors vizualiai atrodo, kad jos pakanka. Efektyvesnis sprendimas – gilus ir retesnis laistymas. Rekomenduojama į vieną tują per kartą pilti apie 10-15 litrų vandens, bet tik kas 2-3 dienas. 

Toks metodas leidžia drėgmei pasiekti gilesnius šaknų sluoksnius ir mažina paviršiaus išsausėjimą. Be to, padeda išvengti tokių problemų kaip spyglių geltonavimas, ankstyvas kritimas ar kenkėjų – ypač voratinklinės erkės – atsiradimas.

Dar viena dažna klaida – genėjimas pačiame karštyje. Jei per karščius nupjaunamos storesnės šakos ar šalinama žalia augalo dalis, vidus lieka be natūralios apsaugos. Tai reiškia, kad šviesa ir kaitra tiesiogiai veikia gyvus audinius, kurie labai greitai nudega. Pasekmės – rudos dėmės, džiūstantys ūgliai, plikės.

Ar vasarą tręšti? Tik atsargiai ir laiku

Daugelis mėgėjų tiki, kad daugiau trąšų – daugiau augimo. Tačiau vasarą toks požiūris pavojingas. Pavyzdžiui, azoto turinčios trąšos skatina naujų ūglių augimą – tai iš pažiūros atrodo teigiamai. Tačiau karščių metu nauji ūgliai yra trapūs, reikalauja daug vandens ir iki rudens nespėja subręsti. 

Kai prasideda pirmieji šalčiai, jie lengvai nušąla – o tai reiškia pažeidimus visam augalui. Todėl tręšti azotu reikėtų ne vėliau kaip iki liepos trečios savaitės. Jei tuomet vis dar norisi palaikyti augalo sveikatą – pereikite prie kalio ir magnio turinčių priemonių. Šie elementai gerina atsparumą stresui ir stiprina šaknų sistemą, bet nesukelia nepageidaujamų augimo šuolių.

Kaip teisingai laistyti ir apsaugoti tujas nuo vasaros karščių

Pirmas žingsnis – tikslingas, gilus laistymas. Vanduo turi pasiekti šaknis, o ne tik sudrėkinti paviršių. Geriausia naudoti laistymo sistemas: lašinimo žarnas arba specialius drėkinimo maišus, kurie lėtai leidžia vandenį į žemę. Taip užtikrinamas tolygus drėgmės pasiskirstymas, išvengiama šoko šaknims.

Antras žingsnis – drėgmės išlaikymas. Tai pasiekiama mulčiuojant žemę aplink krūmą. Naudokite pušų žievę, kompostą ar net susmulkintas šakas. 5-10 cm storio sluoksnis neleidžia dirvai įkaisti, sumažina garavimą ir saugo nuo piktžolių. Be to, ilgainiui pagerina žemės struktūrą.

Ir trečia taisyklė – venkite bet kokių drastiškų veiksmų: jokio persodinimo, kasimo, žemės purenimo ar šaknų atidengimo. Per karščius net ir menkiausias sukrėtimas augalui tampa papildomu stresu, kuris ilgainiui gali nulemti silpnesnį augimą ar net ligų protrūkį.

Vasaros laikotarpiu tujų priežiūra turi būti itin atsakinga, bet neperkrauta veiksmais. Viską sprendžia ne dažnis, o kokybė. Retesnis, bet gilesnis laistymas; apsauganti mulčio danga; jokių papildomų procedūrų, kai lauke virš 30 laipsnių. Tuomet jūsų tujos atlaikys net ir sunkiausią sezoną.