Sodinti ją verta jau dabar: ši gėlė kvepia skaniau nei levanda ir uodai jos vengia kaip ugnies

Šis augalas ilgą laiką buvo siejamas su močiučių palangėmis, tačiau pastaraisiais metais jis grįžta į madą. Ir ne be reikalo – pelargonija ne tik žydi gražiai ir vešliai, bet ir kvepia itin maloniai. Tačiau dar svarbiau tai, kad jos aromato negali pakęsti ne tik uodai, bet ir kiti vasaros kenkėjai.

Jeigu levandos kvapas erzina, o purškiami repelentai nevilioja – pelargonija gali tapti puikia išeitimi. Ji paprasta prižiūrėti, nereikalauja ypatingų sąlygų, o už tai atsidėkoja spalvingais žiedais ir natūralia apsauga nuo vabzdžių. Tereikia žinoti, kurios veislės veikia efektyviausiai.

Kodėl pelargonija tokia veiksminga ir ką svarbu žinoti apie jos savybes

Nors daugelis žino, kad levanda ir citrinžolė atbaido uodus, pelargonija dažnai lieka nepelnytai pamiršta. Tai klaida, nes pelargonija ne tik efektyviai veikia vabzdžius, bet ir pasižymi švelnesniu, daugeliui malonesniu kvapu. Kai kurios veislės skleidžia obuolių, miško ar net persikų aromatus, todėl neerzina nei žmonių, nei naminių gyvūnų.

Ypač stiprų poveikį turi rūšys, kurios kvepia mėtomis – kaip „Pelargonium tomentosum“. Ne mažiau veiksmingos ir citrinomis ar apelsinais kvepiančios atmainos, tokios kaip „Citronellum“, „Lemon Fancy“, „Prince of Orange“ arba „Peach Cream“. Jų kvapas ypač ryškus, kai augalas pajudinamas ar paliečiamas, todėl idealiai tinka balkonui ar terasai.

Be uodų, pelargonijos padeda atbaidyti ir kitas įkyrias vasaros būtybes – muses ar net kandis. Šis augalas tampa ne tik puošmena, bet ir natūraliu skydu, padedančiu išvengti įkandimų ir nemalonių situacijų vakarais.

Kur ir kaip sodinti pelargoniją, kad ji augtų sveika ir vešli

Pelargonijai nereikia daug – svarbiausia tinkama vieta. Geriausia ją sodinti saulėtoje vietoje, kur augalas galės mėgautis šviesa didžiąją dienos dalį. Tam puikiai tinka balkonai ar palangės, orientuotos į pietus ar vakarus. Vazonas turėtų būti pakankamai erdvus, kad šaknys turėtų vietos plėstis.

Dirva taip pat svarbi. Geriausiai tinka universali žemė arba durpinis substratas su nedideliu kiekiu smėlio. Dirvožemio rūgštingumas turi būti šiek tiek rūgštus – apie pH 6-7. Augalą galima sodinti į paprastą plastikinį ar molinį vazoną, bet svarbu užtikrinti gerą drenažą.

Pelargonijos bijo užmirkimo, todėl laistykite ją reguliariai, bet saikingai. Idealiausia tai daryti ryte arba vakare, kai saulė jau nebešviečia tiesiai. Vasaros metu, kai augalas intensyviai žydi, naudinga kartą per 2-3 savaites pamaitinti jį žydintiems augalams skirta trąša – tokia, kurioje gausu kalio ir fosforo.

Kaip užtikrinti pelargonijos grožį visą sezoną ir kokių klaidų vengti

Norint, kad pelargonija žydėtų gausiai iki pat rudens, reikia nuolat šalinti peržydėjusius žiedus. Tai paskatina augalą skleisti naujus pumpurus ir išlaikyti tvarkingą išvaizdą. Jei pastebite, kad lapai ima gelsti ar augalas atrodo nusilpęs – patikrinkite, ar neperlaistėte arba ar vazonėlis nėra per mažas.

Nors pelargonija atspari daugeliui ligų, reikėtų stebėti, ar neatsiranda kenkėjų – ypač amarų. Jei pastebite mažus vabaliukus ant lapų ar pumpurų, verta juos nuplauti po švelnia vandens srove arba purkšti švelniu natūraliu tirpalu – pavyzdžiui, su muilu.

Kai kurios pelargonijos atmainos gali būti auginamos ir žiemos metu – jei jas perkeliate į šviesią ir vėsią patalpą. Tokiu būdu pavasarį jos vėl pradeda augti be reikalo pirkinių ir ilgai tarnauja kaip patikima gėlė, kuri džiugina ne tik grožiu, bet ir praktine nauda.