Viena klaida ir derliaus galite nebesulaukti: šilauogių augintojus šokiruoja raudoni lapai

Šilauogių populiarumas vis auga – jos ne tik skanios, bet ir itin naudingos sveikatai. Tačiau sėkminga jų auginimo istorija neįmanoma be atidaus požiūrio. Kai kurie augintojai mano, kad šie augalai atsparūs ir nereikalauja daug dėmesio. 

Deja, realybėje net nedideli priežiūros trūkumai gali sukelti rimtų problemų.  Vienas iš labiausiai pastebimų ženklų – lapų spalvos pokytis į raudoną. Tai aiškus ženklas, kad reikia veikti iškart. 

Kodėl šilauogių lapai raudonuoja? Priežastys gali būti kelios. Nuo netinkamo laistymo ar dirvožemio pH iki fosforo trūkumo ar net grybelinių ligų – svarbu žinoti, ką stebėti ir kaip reaguoti. Laiku sureagavus galima išsaugoti augalą, o vėliau džiaugtis gausiu derliumi.

Ką būtina žinoti apie šilauogių priežiūrą?

Kad išvengtumėte paraudusių lapų, svarbiausia pasirūpinti tinkama profilaktine priežiūra. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar šilauogė pasodinta tinkamoje vietoje – ji mėgsta saulėtą, šiltą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Nepamirškite palikti pakankamai erdvės tarp augalų – per tankus sodinimas stabdo oro cirkuliaciją ir skatina ligas.

Dirvožemis taip pat turi atitikti šilauogių poreikius – svarbus ne tik rūgštus pH (geriausiai 4,5-5,5), bet ir geras drenažas. Pernelyg sunki, molinga arba šarminė žemė tiesiog netinka. Taip pat būtina palaikyti tolygų drėgmės lygį – augalas negali būti nei perdžiūvęs, nei nuolat šlapias.

Be abejo, šilauogės mėgsta reguliarų tręšimą. Svarbu nepersistengti, nes per didelis ar netinkamas tręšimas gali išprovokuoti lapų paraudimą. Todėl prieš griebiantis trąšų, reikėtų įsitikinti, kad jų tikrai trūksta, o ne padaryti situaciją dar blogesnę.

Fosforo trūkumas – dažna, bet išsprendžiama bėda

Vienas dažniausių raudonuojančių lapų kaltininkų – fosforo stygius. Nors iš pažiūros tręšiama, augalas vis tiek kenčia – dažnai dėl per daug dirvą rūgštinančių trąšų, kurios apsunkina fosforo pasisavinimą. Rezultatas – lėtėjantis augimas, mažėjantis derlius ir stipriai paraudę lapai.

Tokiu atveju galima griebtis fosforo turinčių mineralinių trąšų, bet ne visiems patinka cheminiai sprendimai. Laimei, yra natūrali alternatyva – avižinių dribsnių užpilas. 

Tereikia 3 šaukštus avižinių dribsnių užpilti litru vandens, palikti keturioms valandoms, perkošti ir atskiesti santykiu 1:1 su vandeniu. Gautu tirpalu iškart laistykite krūmą – šio užpilo laikyti ilgam nerekomenduojama. Procedūrą kartokite kartą per savaitę.

Nepakankamas laistymas – ne mažiau pavojingas

Šilauogės turi negilų šaknyną, todėl labai jautriai reaguoja į sausras. Jei augalui trūksta vandens, jis paprasčiausiai nebegali pasisavinti reikalingų maistinių medžiagų. Tada ir pasirodo raudoni lapai. Norint to išvengti, svarbu stebėti dirvos drėgnumą – ji turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet jokiu būdu ne permirkusi. 

Geriausia laistyti rytais arba vakare, kad išvengtumėte greito išgaravimo. Kartais paraudę lapai byloja apie kur kas rimtesnę bėdą – grybelines ligas. Jei augalas pasodintas per giliai, auga šešėlyje ar per tankiai, ima kauptis drėgmė ir vystosi tokios ligos kaip šaknų puvinys ar šakų žūtis. 

Pirmas žingsnis – nedelsiant patikrinti, ar nėra pažeidimų ar pakitimų šaknyse bei stiebuose. Jei įtariate ligą, būtina imtis grybelių naikinimo priemonių. Tam geriausiai tinka specialūs fungicidai, kuriuos rasite sodo prekių parduotuvėse. Bet svarbiausia – peržiūrėti auginimo sąlygas ir jas pakoreguoti, kad tokios situacijos nesikartotų.