Gimstamumo krizė įsibėgėja: artėjama prie taško, iš kurio grįžimo jau nebus, ekspertai skambina pavojaus varpais

Gimstamumo rodiklis krito iki rekordiškai žemo lygio – tik 1,38 vaiko vienai moteriai. Tai yra ženkliai mažiau nei būtinas 2,1 rodiklis, reikalingas natūraliam populiacijos palaikymui. Pastaruosius penkerius metus tendencija išliko nuosekliai neigiama, o paskutiniai du rodikliai krito dar sparčiau nei prognozuota.

Kodėl žmonės vis rečiau renkasi turėti vaikų? Atsakymai slypi tiek ekonomikoje, tiek požiūriuose į šeimą, tiek gyvenimo būdo pokyčiuose. Bet esmė – Lietuva jau pateko į demografinį nuosmukį, o išeitis kol kas miglota.

Statistika, kurios nenorime matyti

2024 metais Lietuvoje gimė beveik 14 proc. mažiau kūdikių nei 2022-aisiais. Tai vienas didžiausių metinių sumažėjimų per pastaruosius du dešimtmečius. Demografai sutinka, kad tai ne atsitiktinumas, o nuosekliai prastėjanti tendencija.

Kartu mažėja ir gimdančių moterų skaičius, o jų vidutinis amžius nuolat didėja. Dabar daugiausiai vaikų gimsta moterims virš 30 metų, o jaunesnių nei 25 – vos keli procentai. Toks poslinkis reiškia, kad šeimos kuriamos vėliau, o vaikų – mažiau.

Taip pat pastebima auganti grupė žmonių, kurie sąmoningai atsisako turėti vaikų. Priežastys įvairios: nenoras prisirišti, baimė dėl ateities, karjeros prioritetas ar tiesiog kitaip suvokiamas gyvenimo tikslas.

Ekonominiai veiksniai vis dar lemia daug

Dauguma apklausų rodo, kad ekonominis nesaugumas yra pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės atideda arba atsisako vaikų. Būsto nuoma ar paskola, augančios kainos, neaiški darbo situacija – visa tai verčia galvoti, ar apskritai įmanoma išlaikyti šeimą.

Valstybinės paramos sistemos egzistuoja, bet dažnai jų nepakanka. Jaunos šeimos neretai pasijunta paliktos vienos, kai reikia ieškoti darželio, gydytojo, pagalbos auklėjime ar net tinkamos aplinkos auginti vaiką.

Taip pat trūksta lankstumo darbo rinkoje vis dar įprasta manyti, kad moteris, pagimdžiusi vaiką, „iškrenta“ iš profesinio gyvenimo, o vyrams socialiai nepriimtina imti ilgesnes tėvystės atostogas.

Pokyčiai vertybėse ir požiūryje į šeimą

Nepaisant ekonominių aplinkybių, pastebimi ir gilesni, vertybiniai pokyčiai. Šiandien vis daugiau žmonių šeimą apibrėžia ne pagal vaikus, o pagal emocinį artumą, bendrystę, savęs realizaciją. Vaikai nebėra savaime suprantama gyvenimo dalis.

Socialiniuose tinkluose matomi gyvenimo be vaikų scenarijai nebeatrodo keistai. Priešingai, dažnai jie pateikiami kaip galimybė gyventi lengviau, laisviau, spontaniškiau. Ir tai veikia, ypač jaunesnius žmones.

Be to, jaučiama psichologinė įtampa, daug kas bijo būti blogais tėvais, perdegti, prarasti save. Visuomenė vis dar greitai teisia tėvus dėl bet kokių „neatitikimų“, o tai taip pat slopina norą kurti šeimą.

Ilgalaikės pasekmės – daugiau nei skaičiai

Mažėjantis gimstamumas veikia viską – nuo švietimo sistemos iki pensijų fondo. Jei nebus pakankamai jaunų žmonių, mokyklos bus uždaromos, regionai nyks, trūks darbo jėgos, o senėjanti visuomenė taps dar didesne našta sveikatos apsaugai.

Vien subsidijų nepakanka – reikalinga kompleksinė strategija. Lankstus darbas, prieinama pagalba, pagarba įvairiems šeimos modeliams ir pozityvus, ne moralizuojantis požiūris į tėvystę.