Kodėl geriausios idėjos gimsta duše? Mokslininkai atskleidė tikrąsias šios kasdienio stebuklo priežastis

Tokie nušvitimo momentai nėra paslėpti šampūno buteliuke, bet pats dušas sukuria puikias sąlygas tam, kad mūsų vidinis kūrėjas išlįstų į paviršių. Tyrimai rodo, kad kūrybiškiausios mintys dažniausiai kyla tada, kai užsiimame monotoniška veikla. Tai gali būti pasivaikščiojimas, sportas, žvejyba ar būtent dušas. 

Tokie užsiėmimai nereikalauja daug sąmoningo dėmesio, todėl mūsų protas pereina į vadinamąjį autopilotą. Šio proceso metu sąmoningas dėmesys sumažėja, o pasąmonė įgyja daugiau laisvės. Tai leidžia mintims klaidžioti, jungti iš pirmo žvilgsnio nesusijusius dalykus ir atrasti naujus sprendimus.

Tokio tipo minties klajonės atpalaiduoja smegenų priekinę žievę, kuri atsakinga už planavimą, tikslus ir savikontrolę. Tuo pat metu suaktyvėja smegenų tinklas, kuris vadinamas numatytuoju režimu. Jis leidžia skirtingoms smegenų dalims lengviau keistis informacija. Kai šis tinklas įsijungia, atsiranda galimybė susieti neįprastus dalykus ir taip gimsta naujos idėjos.

Būtent todėl mintys, kurios aplanko duše, dažnai skiriasi nuo tų, kurios kyla darbe. Kai esame susikaupę, mūsų dėmesio centras aktyvus, o kūrybinės idėjos gali būti atmestos kaip nereikalingos ar keistos. 

Gilus susikaupimas naudingas, kai reikia atlikti konkrečią užduotį, tačiau kartu jis gali užkirsti kelią netikėtoms, drąsioms mintims. Kitaip tariant, darbe dažnai susitelkiame į logiką ir taisykles, o duše leidžiame protui laisvai plaukti.

Nors gali atrodyti keista, bet mūsų smegenys aktyviau dirba ne tada, kai esame susikaupę, o kai leidžiame joms atsipalaiduoti. Kai protas laisvas, ima veikti neįprasti ryšiai tarp idėjų. 

Tyrimai rodo, kad itin kūrybingi žmonės turi bendrą bruožą, jie lengvai išsiblaško. Būtent dėl to šiltas dušas, kuris šiek tiek išblaško dėmesį, yra toks palankus kūrybai. Jis atpalaiduoja, leidžia atsijungti nuo išorinio pasaulio ir skatina minčių laisvę.

Tačiau kas iš tiesų daro dušą ypatingu, lyginant su, tarkime, nuobodžiu susirinkimu ar laukimu eilėje? Atsakymas paprastas, tai duše esame vieni, jaučiamės saugūs ir atsipalaidavę. Tai viena iš retų dienos akimirkų, kai esame visiškai vieni su savimi. Šiluma, vanduo ir uždara erdvė sukuria jaukumo jausmą, kuris leidžia mums atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.

Kai atsipalaiduojame, mūsų organizmas gali išskirti dopaminą, cheminę medžiagą, kuri siejama su malonumu ir motyvacija. Dopaminas skatina kūrybiškumą, o kartu smegenyse padaugėja alfa bangų. Šios bangos dažniausiai fiksuojamos meditacijos metu ar svajojant atviromis akimis. Būtent jos lydi ramų, bet aktyvų mąstymą ir skatina naujas įžvalgas.

Dar vienas svarbus veiksnys yra laikas, kada einame į dušą. Daugelis žmonių tai daro ryte arba vakare, kai jaučiasi mieguisti ar pavargę. Įdomu tai, kad tokios būsenos dažnai laikomos tinkamiausiomis kūrybai. 

Ankstyvas rytas, kai smegenys dar nėra pilnai pabudusios, gali sumažinti vidinę cenzūrą ir leisti netikėtoms mintims patekti į sąmonę. Vakarais, kai dienos įtampos pamažu atsitraukia, atsiranda daugiau vietos vidiniam dialogui ir laisvam mąstymui.

Taigi, kai stovite po šiltu vandeniu, jūsų smegenys patenka į idealią būseną kūrybai. Jūs atsipalaidavę, šiek tiek pavargę, jūsų sąmoningas dėmesys atslūgęs, o mintys laisvai teka. Būtent tuomet į galvą ima belstis originaliausios idėjos. Dušas, tai ne tik vieta švarai, bet ir terpė, kurioje gimsta genialumas.