Prisijunkite
Prisijunkite
Orai Lietuvoje jau tapo ne tik pokalbių tema, bet ir svarbus kasdienybės veiksnys. Vieniems vasara reiškia poilsį prie jūros, kitiems derliaus sezoną ar statybų piką. Todėl vis dažniau kyla klausimas, ar dar galime pasikliauti senais orų įpročiais, ar mūsų vasaros negrįžtamai keičiasi?
Jau kurį laiką meteorologai skambina pavojaus varpais, nes vis labiau ryškėja tendencija, kad vasaros ne tik šiltėja, bet ir darosi vis labiau nenuspėjamos. Vieną savaitę svilina 33 laipsnių karštis, kitą – staiga užgriūna liūtis su kruša. O šiemet, atrodo, visko gali būti dar daugiau.
Kol vieni džiaugiasi, kad bus mažiau lietingų dienų, kiti su nerimu stebi, kaip tai paveiks upių vandens lygius, pasėlius ir net elektros tiekimo stabilumą. Tad kokia iš tikrųjų bus ši 2025 metų vasara Lietuvoje?
Birželis - vasaros pradžia be atokvėpio
Pasak sinoptikų, birželio mėnuo šiemet Lietuvoje bus sausas ir šiltas. Temperatūra daug kur sieks nuo +21 iki +28 laipsnių, o kai kur gali perkopti net 30. Lietaus tikimybė bus maža. Tai skamba džiugiai tiems, kurie planuoja atostogas gamtoje ar mieste.
Vis dėlto toks sausas startas gali sukelti problemų žemės ūkiui, nes drėgmės trūkumas jau birželio pradžioje gali stabdyti augalų augimą. Ilgesnės sausros dienos taip pat kelia pavojų miškams, padidėja gaisrų rizika, o ugniagesiams tenka budėti budėjimo režimu.
Jei situacija nesikeis, gali būti ribojamas net ir laužų ar grilio kūrenimas viešose vietose. Svarbu ir tai, kad sausra birželio mėnesį reiškia ir mažesnį dirvožemio drėgmės atsistatymą, kuris vėliau veikia visą vegetacijos laikotarpį. Kuo mažiau lietaus dabar, tuo daugiau problemų liepos viduryje.
Liepa - ekstremalus karštis ir tikra gamtos įtampa
Liepos mėnuo, kaip prognozuoja specialistai, žada tapti vienu karščiausių per pastaruosius kelerius metus. Termometrai kai kuriose šalies vietose gali fiksuoti +32–34 laipsnius. Tokiomis dienomis kvėpavimas sunkėja ne tik žmonėms, bet ir visai gamtai – žolė išdžiūsta, upeliai ima nykti, o dirva trūkinėja nuo perkaitimo.
Karščio bangos, kurios anksčiau būdavo retos, dabar gali tęstis ilgiau nei savaitę. Ypatingai pavojingos tampa vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tai ypač kenkia širdies ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams.
Karščio fone dažnai formuojasi ir konvekciniai debesys – tai reiškia, kad po alinamos kaitros gali netikėtai užgriūti audros su perkūnijomis, kruša ir stipriu vėju. Tokie gamtos reiškiniai gali pridaryti žalos automobiliams, pasėliams ir pastatams.
Kai kurios prognozės rodo, kad liepos pabaigoje gali būti fiksuotos staigios liūtys, galinčios sukelti net vietinius potvynius.
Rugpjūtis - gamtos nuotaikos neprognozuojamos
Rugpjūtis neketina švelninti tono. Nors šiek tiek atvės, temperatūra vis tiek laikysis virš +25 laipsnių. Daugelyje vietovių gali pasireikšti stiprios audros, o kartu su jomis, vėlgi kruša, staigūs vėjo šuoliai ir vietiniai užtvindymai.
Šis mėnuo jau laikomas pavojingesniu dėl to, kad oro pokyčiai tampa staigesni. Vieną dieną – ramus, beveik rudeniškas vakaras, kitą – viesulas ar liūtis, apverčianti kaimų gatves. Todėl specialistai rekomenduoja iš anksto pasiruošti, nuo kanalizacijos pravalymo iki draudimo polisų peržiūros.
Ne mažiau svarbus aspektas yra sveikata. Rugpjūčio mėnesio drėgmė kartu su karščiu sukuria sunkesnes sąlygas organizmui. Tai gali lemti didesnį perkaitimų skaičių, miego sutrikimus ir netgi psichologinį nuovargį. Taigi, svarbu ne tik prisitaikyti, bet ir iš tikrųjų suprasti, tokios vasaros tampa naująja norma.
Ar tai taps kasdienybe?
Meteorologai pabrėžia, kad tokie orai nėra atsitiktinumas. Jie yra ilgalaikės klimato kaitos pasekmė, kurios pasekmės Lietuvoje tik ryškėja. Kiekviena nauja vasara tampa vis karštesnė, drėgmės svyravimai vis didesni, o gamta vis labiau išsibalansavusi.
Ši vasara gali būti signalas tiek politikams, tiek gyventojams, kad klimato klausimus reikia spręsti ne „kažkada“, o dabar. Nes kiekvienas termometro padalos šuolis aukštyn atneša pasekmių, ne tik gamtai, bet ir žmonių gyvenimo kokybei.
Todėl klausimas nebe „kada bus karšta?“, o „kaip prisitaikysime prie to, kas tampa norma?“. Atsakymas priklauso nuo mūsų visų.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti