Šias atliekas žiemą išmetate, bet pavasarį jos būtų aukso vertės jūsų pomidorams

Medienos pelenai, priešingai, nei dažnai manoma, yra puikiai pakartotinai panaudojama žaliava. Jų neverta iškart mesti į šiukšliadėžę – pelenai tinka ir apledėjusiam takui pabarstyti, ir kaip natūrali trąša augalams. Šiam tikslui galima naudoti pelenus iš pečiaus, židinio ar net laužo.

Medžio pelenai yra turtingi augalams lengvai prieinamų mineralinių medžiagų. Juose gausu mikro- ir makroelementų: fosforo, kalio, didelis kiekis kalcio, taip pat įvairūs sieros junginiai, mangano ir geležies oksidai bei druskos. Šios medžiagos natūraliai subalansuotos, todėl pelenų paprastai nereikia nei skiesti, nei maišyti su kitomis trąšomis.

Pomidorams medienos pelenai ypač naudingi. Pabėrus jų po augalais, pomidorai dažnai užaugina didesnius ir gausesnius vaisius, tampa atsparesni ligoms. Tinkamai tręšiant, sumažėja puvinių ir kitų fiziologinių sutrikimų rizika.

Daržas ir sodas pelenus gali „priimti“ dviem būdais. Vieni sodininkai juos naudoja trūkstamiems mineraliniams elementams papildyti, kiti – dirvožemio rūgštingumui reguliuoti, nes pelenai kelia dirvos pH. Tai itin svarbu daugeliui augalų, kurie geriausiai auga artimo neutraliai (apie pH 7) rūgštingumo dirvoje.

Jei planuojate pelenus naudoti tręšimui, verta juos rinkti jau dabar ir laikyti sausame, sandariai uždarytame inde. Taip apsaugosite pelenus nuo drėgmės, o juos galėsite naudoti beveik visą vegetacijos laikotarpį.

Pelenai praturtina dirvožemį, gerina jo struktūrą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Tinkamai panaudoti jie gali tapti „auksu“ ne tik jūsų pomidorams, bet ir daugeliui kitų augalų.

Kaip teisingai naudoti pelenus kaip trąšą?

Medienos pelenais galima tręšti tiek daržo lysves, tiek veją. Jie tinka barstyti po dekoratyviniais augalais, krūmais, daržovėmis, lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Ypač gerai pelenų trąša veikia pomidorus – stiprina augalus ir sumažina tokių ligų kaip viršūninė puvinė riziką.

Ši trąša greitai išskiria mineralines medžiagas į dirvožemį, gerina jo struktūrą ir sudaro palankias sąlygas naudingai dirvos mikroflorai. Dauguma kalį mėgstančių augalų, spygliuočiai ir nemažai dekoratyvinių rūšių gerai reaguoja į pelenais patręštą žemę. Todėl pelenus galima naudoti po agurkais, žiediniais ir gūžiniais kopūstais, kalafiorais, taip pat po juodąja pušimi, sibiriniu egliu, levandomis, raganėmis ir buksmedžiais.

Medžio pelenai aiškiai šarmina dirvą, todėl jų jokiu būdu negalima naudoti prie rūgščią dirvą mėgstančių augalų. Netręškite pelenais azalijų, rododendrų, mėlynių, šilauogių, spanguolių ir kitų rūgščią dirvą mėgstančių rūšių – pakilęs pH greitai pablogins jų būklę, augalai gali pradėti gelsti ir skursti.

Kaip ir su bet kuriomis trąšomis, taip ir su pelenais svarbiausia – saikas. Dėl didelės mineralinių medžiagų koncentracijos per didelis kiekis gali sukelti dirvos uždruskėjimą ir pakenkti augalams.

Rekomenduojama norma – apie 1–3 kg pelenų 100 m² ploto. Tikslią dozę verta priderinti prie dirvožemio tipo ir augalų būklės: lengvesnėms dirvoms ir silpnesniems augalams kiekį didinti atsargiai, o sunkioms ir derlingoms – neviršyti vidutinių normų.

Geriausia pelenus įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį – tuomet maisto medžiagos greičiau pasieks šaknis ir bus lengviau pasisavinamos. Dažniausiai sodininkai pelenus barsto pavasarį, kai augalai bunda po žiemos ir pradeda intensyviai augti. Tačiau jie naudingi ir rudenį, kai daugeliui augalų reikia mažiau azoto, bet daugiau kalio ir fosforo.

Iš esmės medžio pelenus galima naudoti beveik visus metus, svarbu tik stebėti augalų reakciją. Jei augalai pradeda silpti, lapai keičia spalvą ar atrodo nudegę, pelenų normą būtina sumažinti arba visai nutraukti jų naudojimą tame plote.