Šias gėles būtina sėti jau vasarį: sutaupysite pinigų ir turėsite stipresnius daigus

Daigų auginimas leidžia pačią jautriausią augalo vystymosi fazę perkelti į kontroliuojamas sąlygas, kur temperatūra, drėgmė ir šviesa nepriklauso nuo permainingo oro. Užuot gulėjusios šaltoje, dažnai per drėgnoje dirvoje, sėklos dygsta induose, pastatytiuose stabilioje aplinkoje. Tai sumažina nuostolius ir pagreitina augimą.

Namie ar šiltnamyje auginami daigai dar iki sezono pradžios spėja užsiauginti stiprią šaknų sistemą ir pirmuosius tikruosius lapelius, todėl pasodinti į dirvą vystosi greičiau. Mūsų klimato sąlygomis tai itin svarbu, nes padeda „apeiti“ nepalankų laikotarpį, kai dirvos temperatūra ir drėgmė dažnai smarkiai svyruoja.

Tokiu būdu pradėta auginti kultūra dažnai kainuoja pigiau – iš vienos sėklų pakuotės galima užsiauginti keliasdešimt augalų, tuo tarpu pirkti paruoštus daigus sezono metu gerokai brangiau. Be to, auginant daigus patiems, lengviau kontroliuoti jų kokybę: galima stebėti augimo tempą, atsirinkti stipriausius daigus ir pašalinti silpnesnius pikavimo metu.

Vasarį būtina įvertinti ir apribojimus: mūsų platumose trumpa diena ir menkas natūralios šviesos intensyvumas dažnai lemia daigų išstybojimą, jeigu nėra labai šviesios palangės ar papildomo apšvietimo lempomis. Baigiamasis viso proceso etapas – daigų grūdinimas ir sodinimas į dirvą, kai nebelieka šalnų pavojaus. Daugumoje Lietuvos regionų tai būna antroje gegužės pusėje.

Kokias gėles sėjame vasarį?

Vasario sėja daugiausia aktuali tiems augalams, kuriems reikia ilgo vegetacijos periodo, kad spėtų pražysti tą patį sezoną. Daigų auginimas leidžia jiems pradėti augti stabiliomis sąlygomis dar prieš išsikeliant į lysves ar balkonų vazonus. Dažniausiai tai vienmetės ir kai kurios daugiametės gėlės, kurios, tiesiogiai pasėtos į dirvą, augtų per lėtai arba netolygiai.

Ankstyvas startas reiškia ankstesnį ir ilgesnį žydėjimą bei geresnę augalų formą vasarą.

Svarbiausios gėlės, kurias verta sėti vasarį:

Petunijos: labai ilgai žydinčios gėlės, ypač mėgstamos balkonuose ir terasose. Pasėtos vasarį, esant pakankamai šviesos ir šilumos, gali pradėti žydėti jau vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje.

Lobelijos: smulkūs, bet labai dekoratyvūs žiedai, formuojantys tankius kupstus. Jos auga lėtai ir jautriai reaguoja į prastas oro sąlygas, todėl ankstyva sėja yra būtina.

Verbenos: kantrybės reikalaujanti rūšis – daigai dygsta lėtai, tačiau vėliau augalas atsidėkoja ilgu ir gausiu žydėjimu. Ankstyva sėja suteikia joms pakankamai laiko sustiprėti.

Liūtpilvės (liūtgėlės): gana atsparios vėsesnėms pavasario sąlygoms, todėl daigus galima sodinti kiek anksčiau. Žydi nuo vasaros pradžios ir gausiai šakojasi, jei laiku šalinami peržydėję žiedynai.

Blizgioji šalavija ir meksikinis žėnis: dažnai sodinami gėlynuose dėl intensyvių spalvų. Pasėti vasarį, vasaros viduryje jie būna pačios geriausios formos ir suteikia sodui ryškių spalvinių akcentų.

Darželinė pentinė ir didžialapis rugiagėlė: daugiamečiai augalai, kurie, anksti pasėti daigams, gali pražysti jau pirmaisiais metais. Daigų auginimas palengvina stipriausių augalų atranką ir parengia juos ilgamečiam augimui vienoje vietoje.

Vasario sėja reikalauja kantrybės ir gero planavimo, tačiau suteikia aiškų pranašumą sezono metu. Tokie augalai greičiau startuoja, suformuoja stipresnę šaknų sistemą ir anksčiau pereina į žydėjimo fazę. Praktikoje tai reiškia ne tik geresnį vaizdą sode ar balkone, bet ir didesnį auginimo patikimumą bei mažesnę riziką prarasti augalus vėsiu ir lietingu pavasariu.

Valgomieji daigai ir žolelės ant palangės – ką galima sėti?

Priešpavasaris – puikus metas ir valgomųjų daigų auginimui namuose. Šildomi kambariai suteikia šilumą, kuri paspartina augimą, o tuo pačiu žiemos pabaigoje vis dar trūksta šviežių, kokybiškų žalumynų.

Dažniausiai sėjami šie daigai: ridikėlių, brokolių, saulėgrąžų, pipirnių (krešių), liucernos, lęšių ir sojų. Jie greitai auga, patiekalams suteikia ryškesnį skonį ir traškumą. Jų auginimui pakanka paprastų daigyklų arba stiklainio su marle, svarbiausia – reguliariai perplauti ir gerai nuvarvinti vandenį, kad mažėtų pelėsio rizika.

Ant palangės tuo pačiu galima pradėti sėti ir lėčiau augančias žoleles: rozmariną, vaistinę šalaviją, estragoną, taip pat raudonėlį, mairūną ir čiobrelį, jeigu norisi šviežių prieskonių dar iki pavasario. Šiluma šalia radiatoriaus skatina sėklų dygimą, tačiau taip pat didina perdžiūvimo pavojų, todėl geriausi rezultatai pasiekiami palaikant vidutinę, stabilią drėgmę ir parenkant šviesią vietą, šiek tiek nutolusią nuo tiesioginio šilumos šaltinio.

Vasario mėnesį pasėtos žolelės auga lėčiau nei valgomieji daigai, bet ankstyvas startas pastebimai sutrumpina laukimo laiką iki pirmojo lapelių skynimo. Dažniausiai sėkmę nulemia stabilus šviesos kiekis ir jaunų augalų apsauga nuo skersvėjų.