Negalite atlikti pavedimo, o gal visai neveikia jūsų bankas? Tikroji to priežastis, kurios klientams niekas nepasako

Dar labiau erzina, kad taip nutinka ne kartą per metus, o kone kas mėnesį. Reguliarius IT sistemų profilaktikos darbus vykdo kiekvienas šalyje veikiantis bankas. Ir „Swedbank“, ir SEB, ir, žinoma visi kiti. 

Bankinės IT sistemos yra ne tik aplikacijos, kurias matome telefone. Už jų slypi šimtai mažų komponentų, kurie turi veikti kartu be priekaištų. Tai mokėjimų platformos, sąskaitų valdymo įrankiai, saugumo filtrai, prieigos kontrolės, vidinės darbuotojų sistemos ir dar daug visko, apie ką nė nesusimąstome.

Ir visa tai – realiuoju laiku.

Kiekvienas bankas turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą ir saugų klientų duomenų tvarkymą. Tai reiškia, kad net ir mažiausias spragų užuomazgas reikia užlopyti greičiau, nei kas nors jomis pasinaudos. 

Planinė profilaktika – tai tarsi reguliarus vizitas pas gydytoją: net jei viskas atrodo tvarkoje, tikrinama, ar taip yra iš tikrųjų.

Kas vyksta per tą vadinamąją „profilaktiką“?

Nors iš šalies tai skamba kaip abstraktus „atnaujinimas“, tačiau realybėje tuo metu gali būti diegiami programinės įrangos pataisymai, keičiami saugumo sertifikatai, tikrinami ryšiai tarp sistemų arba net perkeliamos duomenų bazės į naujas platformas.

Kartais tai – saugumo atnaujinimai, reaguojant į naujas kibernetines grėsmes. Kitais atvejais – sistemos pajėgumo gerinimas, kad būtų galima aptarnauti didesnį vartotojų srautą, ypač piko metu, pavyzdžiui, prieš šventes ar mėnesio pradžioje, kai visi gauna atlyginimus. 

Profilaktika dažniausiai atliekama naktimis ar savaitgaliais, kai vartotojų aktyvumas mažiausias. Tai dažniausiai pabrėžia ir patys bankų atstovai.

Kodėl tokie atnaujinimai vyksta taip dažnai?

Didieji Lietuvos bankai veikia ne tik kaip komercinės įstaigos, bet ir kaip technologinės platformos. „Swedbank“, SEB, „Luminor“ – visi jie turi tūkstančius klientų, todėl sistemos apkrova yra milžiniška. 

Dėl to bankai dirba be pertraukų ar sustojimų - net jei klientas miega, serveriai dirba.

Nuolatinis sistemos palaikymas reikalauja nuolatinių testų, duomenų kopijų tikrinimo, suderinimo su partnerių sistemomis ir t.t. Taip pat daugėja reikalavimų iš Europos finansų priežiūros institucijų, kurios nuolat kelia kokybės ir saugumo kartelę.

Dar vienas veiksnys – tai „agile“ tipo technologijų diegimas. Bankai dabar juda ne stambiais pokyčių etapais, o mažais, nuolatiniais žingsniais – tai reiškia dažnesnes, bet mažesnes intervencijas į sistemą.

Kodėl tai yra svarbu kiekvienam iš mūsų?

Profilaktika – tai garantija, kad sistema išliks saugi ir greita. Nors trumpalaikis paslaugų nepasiekiamumas erzina, blogiausia būtų, jei tokių atnaujinimų visai nebūtų – tuomet pavojus nebe hipotetinis. 

Kibernetinių atakų skaičius Europoje kasmet auga, o bankai – vieni dažniausių taikinių. Todėl net jei naktį 3 val. negali prisijungti prie programėlės, žinok - kažkas dirba tam, kad tavo duomenys būtų saugūs.