„YouTube“ pusė, kurios niekas nemato: atskleista, kodėl milijardai vaizdo įrašų niekada nesulaukia žiūrovų

Milžinišką „YouTube“ įtaką pasauliui dažnai įprasta iliustruoti milžiniškais populiarumo skaičiais. Pavyzdžiui, per 2024 metus JAV ir Kanados kino teatrai pardavė apie 823 milijonus bilietų, kai puikiai žinomas „MrBeast“ kanalas su vienu vaizdo įrašu sugebėjo peržengti 762 milijonų peržiūrų ribą – maždaug po vieną parodymą kas dešimtam planetos gyventojui. Deja, toks „virusinis“ turinys toli gražu neatspindi viso platformos paveikslo.

„Pagalvoję apie „YouTube“, daugelis įsivaizduoja ją kaip platformą, kurioje dominuoja profesionalūs, nugludinti ir kruopščiai sumontuoti  kūrėjų vaizdo įrašai. Tačiau už algoritmo mėgstamo turinio slypi visiškai kitoks pasaulis – paprasti ir autentiški kasdienybės kadrai: dainuojantys vaikai, šeimos švenčių įrašai ar tiesiog mieguistas katinas saulės atokaitoje. 

Nematomi milijardai tokių vaizdo įrašų atskleidžia tikrąją platformos paskirtį – būti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir kolektyvine žmonijos atmintimi, kurioje išsaugota autentiška ir nepagražinta žmogiškoji patirtis“, – pasakoja „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.  

Nematomojo YouTube atradimai

Mokslininkai iš Masačusetso Amhersto universiteto sukūrė ypatingą įrankį, kuris „skambina“ atsitiktinėmis „YouTube“ nuorodomis ir taip atranda tai, ko algoritmas niekada jums neparodytų. Tyrėjai turėjo patikrinti daugiau nei 18 trilijonų galimų URL adresų, kol surinko pakankamą imtį mokslinei analizei. Jų išvados stulbinančios – vidutinis YouTube vaizdo įrašas per visą savo gyvavimo laiką sulaukia vos 41 peržiūros, o įrašai su daugiau nei 130 peržiūrų jau patenka į populiariausio trečdalio kategoriją!

Šiame nematomame pasaulyje rasite universiteto bendrabutyje besilinksminančias drauges, pro langą sniego pūgą filmuojančius žmones, šeimos šventes ir trumpus kasdienybės epizodus. Čia nėra tobulai suredaguoto turinio, reklamų ar sensacingų antraščių – tik paprastos, neretai techniškai netobulos, bet stebėtinai autentiškos gyvenimo akimirkos.  

„Kai visas mūsų dėmesys apsiriboja rekomenduojamų vaizdo įrašų skiltimi, matome tik nedidelę platformos ledkalnio viršūnę. Šimtai tūkstančių žmonių kasdien dalinasi savo gyvenimu nesitikėdami tapti žvaigždėmis. Jie įamžina pirmuosius vaiko žingsnius, senelių pasakojimus, ar tiesiog keistas gyvenimo akimirkas, kurios kitaip būtų prarastos. Tai yra tarsi moderni šeimos albumų, kuriuos laikėme savo spintose, versija – tik dabar tie jie yra pasiekiami visiems, nors juos žiūri vos keli. Tai ir yra tikroji skaitmeninė revoliucija – ne tai, kad kažkas gali tapti žvaigžde per naktį, o tai, kad kiekvienas iš mūsų gali palikti pėdsaką, kuris išliks ilgiau nei mes patys“, – teigia J. Markeliūnė.

Išvysti panašių autentiškų vaizdo įrašų leidžia „PetitTube“ (petittube.com) – 2011 metais prancūzų skaitmeninio menininko Yannovander Cruysseno sukurta svetainė. Ši platforma naudoja specialų algoritmą, ieškantį mažai žiūrimų YouTube vaizdo įrašų, ir pateikia juos lankytojams, taip leidžiant atrasti turinį, kuris kitaip būtų likęs beveik nepastebėtas.  

Skaitmeninė atminties kraitelė

Nematomasis „YouTube“ pasaulis tarnauja kaip unikali daugiakalbė bendravimo sistema, kur 70 proc. viso turinio yra ne populiariąja anglų, o rečiau girdimomis užsienio kalbomis. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje neretai ribotus skaitmeninio raštingumo įgūdžius turintys asmenys „YouTube“ dažnai naudoja kaip vaizdo žinučių sistemą – erdvę dalintis informacija be teksto. Taip platforma tampa tarpkultūriniu komunikacijos įrankiu, o ne pramogų šaltiniu, leidžiančiu emigrantams palaikyti ryšį su šeimomis ar žmonėms iš atokių kaimų dalintis savo gyvenimu su plačiuoju pasauliu.

Nors populiariosios „YouTube“ dalies turinys dažnai yra kruopščiai suplanuotas, profesionaliai filmuotas ir montuotas, nematomosios platformos dalies žavesys slypi priešingoje pusėje. Čia nėra užsakomųjų reklamų, dailių produktų integracijų ar subtilių raginimų palikti patiktuką – tik neapdorotas, tiesioginis žmogaus išraiškos aktas. Tai primena laiškų rašymo tradiciją skaitmeniniame amžiuje, kur dėmesys skiriamas ne formai, o santykio užmezgimui. Kaip atskleidžia amerikiečių tyrimai, daugumos tokių vaizdo įrašų komentaruose bendrauja tik žmonės, kurie asmeniškai pažįsta autorių – tarsi tai būtų privatus pokalbis viešoje erdvėje.

„Nematomasis „YouTube“ atskleidžia unikalų socialinį fenomeną – žmonės visame pasaulyje intuityviai naudoja tą pačią platformą visiškai skirtingiems tikslams. Kai kurie dokumentuoja mažus kasdienybės momentus – žvejas iš Pietų Amerikos mojuoja iš valties, du statybininkai Hindi kalba dalinasi nostalgija gimtinei, korėjietis niūriai samprotauja apie politiką. Šie vaizdo įrašai nebūtinai skirti plačiai auditorijai – jie yra asmeninės saviraiškos aktai arba komunikacijos kanalai su konkrečiais žmonėmis. Ironiška, bet tai yra visiškai priešingas socialinių tinklų naudojimo būdas nei tas, kurį įprastai įsivaizduojame“, – pabrėžia „Telia“ atstovė.

Nematomų vaizdo įrašų herojai

Už populiariausių „YouTube“ vaizdo įrašų šurmulio egzistuoja ne tik unikalios asmeninio gyvenimo nuotrupos, bet ir pasišventusių kūrėjų pasaulis. Pavyzdžiui, Billas Hellmanas, 58-erių metų nekilnojamojo turto specialistas iš Baltimorės apylinkių, per 14 metų sukūrė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų apie savo unikalų hobį – „miesto šunų kinkinius“. Sukonstravęs per 50 specialių kinkomų transporto priemonių savo haskiams, jis net investavo į garsenybių reklaminius vaizdo įrašus per platformą „Cameo“. Tačiau daugelis įrašų jo kanale „TheWoofDriver“ ir toliau teberenka vos po keliasdešimt peržiūrų.

Nematomąjį YouTube pasaulį pripildo jaudinančių žmogiškų momentų liudijimai. Tyleris, apgailestaujantis dėl savo katės Kiko mirties, ukrainietis vaikas, kurio kanalas „SpaceStuffandOtherStuff“ repo ritmu kalba apie Neptūno planetą, taip pat jauna balerina, šokanti prieš mažą auditoriją. Tyrėjas Ethanas Zuckermanas pastebi, kad tokių kūrėjų vaizdo įrašai primena žmonių asmeninius kadrus – dauguma jų nuobodūs, bet kartais jaudinantys ar netgi persekiojantys.

„Kai kalbame apie skaitmeninius pasirinkimus, dažnai vertę matuojame skaičiais. Tačiau Masačusetso universiteto tyrimas atskleidžia kitokį vertės suvokimą – kūrybos procesą ir dalinimąsi autentiška saviraiška, nepriklausomai nuo auditorijos dydžio. Tai primena mums, kad socialinės medijos nebūtinai reiškia bandymą tapti įtakos darytoju. Nors žiūrovai dažnai mano, kad „arba esi JoeRoganas, arba nevykėlis“, realybėje platforma tarnauja daug įvairesniems tikslams“, – teigia „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė J. Markeliūnė.

Tyrėjų komanda iš Amhersto universiteto, vadovaujama Ryano McGrady, pastebėjo, kad dominuojančiame „YouTube“ algoritme skatinamas negatyvumas ir stereotipai, o nematomieji vaizdo įrašai beveik visada yra neutralūs arba pozityvūs, todėl dažnai ir lieka už visuomenės akiračio ribų. Vis dėlto daugelis šių kūrėjų nenaudoja „YouTube“ uždarbio tikslais – jie tiesiog dalinasi savo gyvenimu ir aistromis. Didelė dalis „YouTube“ vartotojų platformoje ieško ne finansinės naudos ar šlovės, o kaip galimybių dokumentuoti savo gyvenimo patirtis.