Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Kodėl restoranų sriubos niekada nebūna tokios skanios antrą dieną? Tikroji priežastis gali jus nustebinti
Restorane paragavus gardžios sriubos neretai kyla noras jos pasigaminti namuose arba kitą dieną užsisakyti dar kartą. Tačiau ne vienas pastebėjo, kad net ir pati skaniausia sriuba po paros jau nebeatrodo tokia ypatinga. Tai nėra atsitiktinumas – tam yra aiškus mokslinis ir praktinis paaiškinimas, susijęs su maisto technologijomis, tekstūros pokyčiais ir net žmogaus pojūčių reakcija.
Virtuvės šefai retai kalba apie šią temą atvirai, nes sriubos dažnai ruošiamos iš anksto, ypač užimtuose restoranuose. Vis dėlto, kai kurie meistrai pripažįsta, kad išlaikyti tobulą skonį ilgiau nei 24 valandas yra beveik neįmanoma.
Problema slypi ne tik skonyje, bet ir aromatuose, tekstūroje bei maistinių medžiagų pokyčiuose. Norint suprasti, kodėl sriubos kitą dieną praranda savo žavesį, verta pažvelgti į procesus, kurie vyksta tiek virtuvėje, tiek pačiame patiekale po jo pagaminimo.
Aromatų ir prieskonių pokyčiai
Šviežiai paruošta sriuba vilioja intensyviu aromatu, kuris atsiranda iškart sujungus karštį, prieskonius ir ingredientus. Tačiau laikui bėgant lakieji junginiai, atsakingi už kvapą, tiesiog išgaruoja arba suyra. Tai reiškia, kad kitą dieną sriuba gali atrodyti „blyškesnė“ – ji tiesiog neturi tokio kvapo stiprumo, kuris buvo pirmąją dieną.
Be to, prieskoniai, ypač česnakas, svogūnas ar šviežios žolelės, laikui bėgant keičia savo skonį. Kartais jie tampa aštresni, kartais – visiškai praranda intensyvumą. Tai ypač pastebima subtiliose sriubose, kur skonis priklauso nuo tikslaus prieskonių balanso.
Tekstūros pasikeitimai
Sriuboje esantys krakmolingi ingredientai, tokie kaip bulvės, ryžiai ar makaronai, per laiką sugeria daugiau skysčio, todėl sriuba sutirštėja. Šis procesas tęsiasi net ir sriubai atvėsus bei laikantis šaldytuve. Kitą dieną patiekalas gali būti nebe skystas, o panašus į troškinį, kas visiškai pakeičia valgymo patirtį.
Daržovės taip pat minkštėja, praranda savo traškumą ir tampa košės konsistencijos. Mėsos gabaliukai ilgai mirkdami skystyje gali tapti sausesni, nes iš jų išsitraukia likę sultys.
Riebalų ir baltymų reakcijos
Ilgiau laikant sriubą, ypač jei joje yra mėsos ar sultinio, riebalai paviršiuje gali sukietėti, o baltymai keisti struktūrą. Nors pašildant dalis problemos išnyksta, skonio vientisumas jau nebebus toks, kaip ką tik pagaminus. Kai kuriuose patiekaluose net atsiranda lengvas kartumas, atsirandantis dėl oksidacijos procesų.
Nors sriubos laikomos šaldytuve, jose vis tiek vyksta mikrobiologiniai procesai. Dėl to ne tik keičiasi skonis, bet ir gali sumažėti maistinė vertė. Restoranai ypač saugo savo reputaciją, todėl stengiasi sriubą patiekti tą pačią dieną, kad išvengtų net menkiausios rizikos sveikatai.
Psichologinis faktorius
Yra ir dar viena priežastis, apie kurią retai pagalvojame – psichologinė. Kai pirmą kartą ragaujate patiekalą, jūsų skonio receptoriai ir smegenys patiria naują skonio potyrį. Antrą dieną tas pats patiekalas jau nebestebina, todėl atrodo, kad jis prastesnis, net jei pokyčiai minimalūs.
Jei norite, kad sriuba namuose neprarastų skonio, verta laikytis kelių patarimų. Pirmiausia – sriubą su krakmolingais ingredientais geriau virti porcijomis, o makaronus ar ryžius dėti tik prieš pat patiekiant. Antra – atvėsinkite sriubą kuo greičiau po virimo ir laikykite sandariame inde šaldytuve. Trečia – prieš pašildant galima pridėti šviežių žolelių ar šlakelį alyvuogių aliejaus, kad atgaivintumėte aromatą.
Profesionaliose virtuvėse sriubos dažnai ruošiamos mažesniais kiekiais, kad būtų sunaudotos tą pačią dieną. Jei sriuba lieka, ji neretai panaudojama kitam patiekalui – pavyzdžiui, kaip pagrindas troškiniui ar padažui. Taip išvengiama skonio nuostolių ir užtikrinama, kad klientas visada gautų tik šviežią patiekalą.
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti