Pamirškite apie karpį: ši kukli žuvis seniau karaliavo ant Kūčių stalo ir vėl grįžta su trenksmu

Silkė turi tiek privalumų, kad ją sunku nuvertinti. Tai jūrinė žuvis, kuri minima kaip viena mažiausiai užterštų sunkiaisiais metalais, o kartu ji yra geras baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir vitaminų šaltinis. Be to, ji lengvai randama parduotuvėse ir dažnai kainuoja mažiau nei dauguma kitų žuvų.

Įdomu ir tai, kad kūčiukų tradicijoje silkė atsirado anksčiau nei karpis. Karpis išpopuliarėjo tik po Antrojo pasaulinio karo, o silkė ant lenkų stalų buvo vertinama dar nuo viduramžių. Ji buvo sūdoma, lengvai konservuojama ir patogi gabenti, todėl tapo kasdieniu ir šventiniu maistu.

Kodėl silkė verta pagrindinio vaidmens?

Silkė dažniausiai patiekiama kaip užkandis, todėl ją matome aliejuje, grietinėje, po burokėlių sluoksniu ar įvairiose salotose. Tokie patiekalai skanūs, tačiau dažnai lieka tik priedu prie kitų valgių. Visgi niekas netrukdo silkei tapti pagrindiniu akcentu, jei tik pasirenkamas sotus paruošimo būdas.

Kaip pagrindinis patiekalas silkė gali būti patiekiama, pavyzdžiui, kepta tešloje. Tai sprendimas, kuris sukuria šventišką įspūdį, nes žuvis tampa traški, kvapni ir sotesnė. Prie visų naudingų savybių prisideda ir tai, kad silkė iš tiesų yra labai skani, todėl lengvai užkariauja net skeptikų lėkštes.

Kepta silkė tešloje

Pirmiausia silkę reikia nuvalyti, pašalinti galvą ir vidurius, tada nuplauti šaltu vandeniu ir nusausinti. Žuvį galima perpjauti pusiau, kad gautųsi patogūs viengubi filė gabalėliai. Tuomet ją pasūdykite iš abiejų pusių, kad skonis būtų aiškesnis ir ryškesnis.

Tešlai sumaišykite miltus, pieną ir kiaušinius, kad masė būtų panaši į tirštą grietinę. Pabaigoje įdėkite žiupsnelį druskos, o jei norite daugiau aromato, galima pagardinti baltaisiais pipirais, čiobreliais ar kmyniniu čiobreliu. Įkaitinkite aliejų, silkių gabalėlius pamirkykite tešloje ir kepkite, kol gražiai pagels.

Kaip patiekti ir su kuo derinti?

Kepta silkė geriausiai tinka patiekiama karšta, su citrinos skiltele, kuri suteikia gaivumo. Ji puikiai dera su tradicine daržovių mišraine arba salierų salotomis, nes tokie garnyrai subalansuoja žuvies sodrumą. Jei norisi paprastesnės versijos, žuvį galima patiekti ir su bulvytėmis.

Patiekalo išvaizdą lengva pakelti smulkiomis detalėmis, pavyzdžiui, žolelių šakelėmis, daigais ar ridikėlių griežinėliais. Tokiu būdu silkė atrodo šventiškai ir netikėtai moderniai, nors pati idėja labai paprasta. Kartais būtent tokios tradicijos interpretacijos ir sukuria didžiausią malonų siurprizą prie stalo.