Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą

Paskelbė Ina Jonaitienė
Paskelbta

Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą

Havajuose veikiantis „Subaru“ teleskopas padėjo astronomams aptikti du retus tolimų žvaigždžių palydovus. Vienas jų yra milžiniška planeta, o kitas rudoji nykštukė, judanti aplink kitą žvaigždę. Šie radiniai tapo pirmuoju projektu „OASIS“ pasiektu rezultatu.

„OASIS“ idėja paprasta, bet galinga. Iš kosmoso gaunami itin tikslūs žvaigždžių judėjimo duomenys parodo, kur jų trauką veikia nematomi kūnai. Tada „Subaru“ su pažangia vaizdinimo sistema bando juos tiesiogiai nufotografuoti. Taip sujungiami du metodai, kurie atskirai dažnai būna per silpni.

Šie atradimai svarbūs ne tik dėl naujų pasaulių. Jie suteikia idealius taikinius būsimam „NASA“ teleskopui „Roman Space Telescope“. Jis turės patikrinti technologijas, reikalingas Žemės tipo planetoms fotografuoti. Todėl kiekvienas tinkamas taikinys čia yra aukso vertės.

Kodėl tokias planetas taip sunku rasti?

Šiandien tik apie vieną procentą žvaigždžių žinome turinčių masyvių planetų ar rudųjų nykštukių, kurias galima nufotografuoti tiesiogiai. Net jaunuose planetų sistemose tokie objektai yra labai blankūs. Nors jie dar spindi likusia formavimosi šiluma, žvaigždės šviesa vis tiek juos lengvai užgožia.

Didžiausias iššūkis yra žinoti, kur ieškoti. Jei nežinai, kurioje žvaigždės pusėje slepiasi palydovas, net galingas teleskopas gali matyti tik ryškų spindesį. Todėl reikėjo metodo, kuris pirmiausia parodytų užuominas apie nematomą trauką. Būtent čia ir pasitarnauja „OASIS“.

Kaip veikia „OASIS“?

Programa analizuoja dviejų Europos kosmoso agentūros misijų „Hipparcos“ ir „Gaia“ duomenis. Jos itin tiksliai seka žvaigždžių padėtį ir judėjimą danguje. Jei žvaigždė šiek tiek svyruoja, tai reiškia, kad ją traukia nematomas kūnas.

Kai tokios žvaigždės atrandamos, jas stebi „Subaru“ teleskopo sistema „SCExAO“. Ji naudoja ekstremalią adaptyviąją optiką ir koronografą, kad nuslopintų žvaigždės šviesą. Tada blankus palydovas tampa matomas nuotraukoje. Tai tarsi nuimti ryškią uždangą nuo scenos.

Milžiniška planeta Liūto žvaigždyne

Pirmasis atradimas yra planeta HIP54515b. Ji sukasi apie žvaigždę Liūto žvaigždyne, maždaug 271 šviesmečio atstumu nuo Žemės. Jos masė beveik 18 kartų didesnė už Jupiterio masę, todėl tai tikras milžinas.

Planeta aplink savo žvaigždę juda panašiu nuotoliu, kokiu Neptūnas skrieja aplink Saulę. Žvelgiant iš Žemės ji atrodo nepaprastai arti žvaigždės, tarsi beisbolo kamuoliukas už šimto kilometrų. „SCExAO“ suteikė pakankamą raišką, kad šis blyškus taškas būtų aiškiai atskirtas.

Rudoji nykštukė, reikalinga „Roman“ misijai

Antrasis atradimas yra rudoji nykštukė HIP71618B. Ji yra apie 169 šviesmečius nuo mūsų ir sukasi Būto žvaigždyne. Jos masė siekia maždaug 60 Jupiterių, todėl ji laikoma nepavykusia žvaigžde. Svarbiausia, kad šis objektas idealiai tinka „Roman Space Telescope“ technologijų bandymui. Iki šiol astronomai neturėjo nė vieno patvirtinto taikinio, atitinkančio visus reikalavimus. 

Dabar toks taikinys atsirado, žvaigždė pakankamai ryški, o rudoji nykštukė yra tinkamoje vietoje ir tinkamo blankumo. Tai leidžia tikėtis, kad būsimas teleskopas sėkmingai išbandys korono grafus, kurie ateityje padės pamatyti ir Žemės tipo planetas.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas