Klimato keičia vaikų mokymosi procesą: kai temperatūra kyla, vaikystės pamatai braška

Tyrime buvo analizuojami daugiau nei devyniolikos tūkstančių trijų ir ketverių metų vaikų duomenys iš šešių šalių. Palyginus skirtingas temperatūras, paaiškėjo aiški tendencija, kuo karščiau, tuo daugiau vaikų atsilieka nuo jų amžiui įprastų pasiekimų. Kitaip tariant, karštis tampa dar viena nematoma kliūtimi mokantis.

Mokslininkai pabrėžia, kad tai signalas visiems, kurie rūpinasi vaikų gerove. Jei pasaulis šils toliau, ankstyvo ugdymo problemos gali didėti, ypač pažeidžiamiausiose bendruomenėse. Todėl svarbu suprasti, kaip karštis veikia vaikus, ir kuo greičiau ieškoti sprendimų.

Kaip tyrėjai tai išmatavo?

Tyrėjų komanda surinko informaciją apie vaikų raidą, šeimų gyvenimo sąlygas ir vietos klimatą Gambijoje, Sakartvele, Madagaskare, Malavyje, Palestinoje ir Siera Leonėje. Šios šalys buvo pasirinktos todėl, kad jose buvo išsamūs duomenys apie vaikų kasdienį gyvenimą ir mokymosi pažangą. Tai leido gana tiksliai įvertinti, kiek karščio kiekvienas vaikas patyrė.

Vaikų raida buvo vertinama pagal apklausas, kurios tikrino paprastus dalykus, ar vaikas atpažįsta raides, supranta skaičius, mokosi naujų dalykų, bendrauja ir juda. Ši informacija buvo sujungta su temperatūrų įrašais, kad matytųsi ryšys tarp karščio ir raidos greičio. Tokiu būdu tyrėjai galėjo palyginti vaikus, augusius skirtingomis oro sąlygomis.

Ką parodė rezultatai?

Pagrindinė išvada tokia, kai vidutinė dienos temperatūra pakyla virš trisdešimt laipsnių, vaikams tampa sunkiau pasiekti pradinius skaitymo ir skaičiavimo žingsnius. Jie buvo maždaug penkiais iki beveik septynių procentų rečiau pasirengę tokiems įgūdžiams nei vaikai, kurie augo vėsesniu oru. Skirtumas nėra milžiniškas, bet didelėse grupėse jis tampa labai reikšmingas.

Dar labiau karštis paveikė vaikus iš neturtingesnių šeimų, tuos, kurie turi mažiau galimybių gauti švaraus vandens, ir gyvenančius miestuose. Tai rodo, kad karštis smogia ne visiems vienodai, o labiausiai tiems, kuriems ir taip sunkiau. Taigi klimato pokyčiai gali didinti jau esamus socialinius skirtumus.

Kodėl tai svarbu ir ką daryti toliau?

Ankstyvieji įgūdžiai yra tarsi pamatai visam gyvenimui, jei jie vėluoja, vėliau vaikui gali būti sunkiau mokytis mokykloje ir jaustis savarankiškam. Todėl tyrėjai ragina į šį klausimą žiūrėti rimtai ir planuoti, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio. Tai gali būti geresnės vėdinimo sąlygos darželiuose, daugiau pavėsio žaidimų erdvėse ar tvarkingas geriamo vandens prieinamumas.

Mokslininkai taip pat sako, kad reikia daugiau tyrimų, kad būtų aiškiau, kodėl karštis taip veikia vaikus ir kaip juos geriausiai apsaugoti. Kuo greičiau suprasime mechanizmus, tuo tiksliau bus galima padėti šeimoms ir ugdymo įstaigoms. Šylant klimatui, vaikų raidos apsauga tampa ne šalutiniu, o būtinu uždaviniu.