Gydytojai skambina pavojaus varpais: klausos praradimas veda į vienatvę, ligas ir depresiją

Klausos sutrikimai keičia ne tik tai, ką girdime. Jie keičia ir tai, kaip jaučiamės tarp žmonių. Pokalbiai tampa neaiškūs, triukšmingose vietose pasidaro sunku suprasti pašnekovus, o tai skatina žmogų atsiriboti, vengti bendravimo, atsisakyti socialinių renginių ar net šeimos susitikimų.

Ilgainiui šis atsitraukimas paveikia ne tik emocinę būseną. Jis didina vienišumo jausmą, skatina nerimą, gali sukelti depresiją ir netgi prisidėti prie pažinimo funkcijų silpnėjimo. Kai žmogus ima vengti bendravimo, smegenys gauna mažiau stimulų. Ilgainiui tai gali lemti intelektinių gebėjimų mažėjimą ir kitas sveikatos problemas.

Būtent todėl svarbu pažvelgti į klausos prietaisus ne tik kaip į pagalbinę priemonę, bet kaip į veiksmingą priemonę išsaugoti socialinį aktyvumą ir emocinę gerovę.

Gydytojai patvirtina, kad klausos aparatai padeda grįžti į aktyvų gyvenimą

Medicinos tyrėjų grupė atliko sisteminę 65 mokslinių studijų analizę, kurioje dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai žmonių. Tyrimo tikslas buvo įvertinti klausos prietaisų poveikį socialinei gyvenimo kokybei, vienišumo jausmui ir vadinamajam socialiniam diskomfortui, kuris atsiranda dėl klausos sutrikimo.

Rezultatai aiškiai parodė, kad žmonės, kurie naudojasi klausos aparatais ar implantais, jaučiasi labiau įsitraukę į socialinius santykius. Jie drąsiau dalyvauja pokalbiuose, mažiau vengia grupinių susitikimų ir rečiau jaučiasi nepatogiai triukšmingoje aplinkoje. Be to, jie patiria mažiau nusivylimo dėl savo klausos ribotumo.

Tokie žmonės dažniau jaučiasi priklausantys bendruomenei, jaučia stipresnį emocinį ryšį su aplinkiniais ir yra labiau linkę palaikyti artimus santykius su šeima bei draugais. Šie teigiami pokyčiai mažina socialinį nerimą, padeda išvengti uždarumo ir stiprina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Kochleariniai implantai suteikia dar daugiau

Ypatingą pažangą tyrime parodė žmonės, kurie naudojo kochlearinius implantus. Jie patyrė didžiausią socialinio gyvenimo pagerėjimą. Tokie implantai dažnai rekomenduojami žmonėms, turintiems didesnio laipsnio klausos sutrikimų. Jie leidžia geriau girdėti, o tai reikšmingai palengvina bendravimą net ir sudėtingose akustinėse aplinkose.

Kai žmogus vėl ima girdėti aiškiai, jis gali bendrauti be įtampos, išvengti nesusipratimų ir jaustis pilnaverčiu pokalbių dalyviu. Toks grįžimas į kasdienę komunikaciją turi milžinišką reikšmę žmogaus savivertei ir emocinei pusiausvyrai.

Klausos gerinimas gali būti susijęs ir su ilgesne gyvenimo trukme

Nors tyrimas tiesiogiai nenagrinėjo pažinimo funkcijų pokyčių, jo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad aiškesnė komunikacija padeda išlaikyti aktyvesnį smegenų darbą. Žmogus, kuris kasdien bendrauja, yra nuolat stimuliuojamas intelektualiai ir emociškai. Tai gali padėti sulėtinti pažinimo funkcijų silpnėjimą, kuris dažnai siejamas su senėjimu.

Be to, kiti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie naudoja klausos aparatus, gyvena ilgiau. Jų mirtingumo rizika yra mažesnė, o gyvenimo kokybė tapo geresnė. Gydytojai aiškina tai tuo, kad socialinė veikla, psichologinis stabilumas ir emocinis ryšys su aplinka stiprina sveikatą tiek fiziškai, tiek protiškai.

Kodėl svarbu kalbėti apie klausos sveikatą

Gydytoja Janet Choi, viena iš tyrimo autorių, pabrėžia, kad klausos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Ji ragina tiek gydytojus, tiek pacientus daugiau dėmesio skirti klausos sutrikimų prevencijai ir gydymui.

Pasak jos, šie nauji tyrimo rezultatai turėtų paskatinti žmones neignoruoti pirmųjų klausos praradimo požymių. Kuo anksčiau bus pradėta naudoti tinkama priemonė, tuo greičiau žmogus galės grįžti į aktyvų, visavertį gyvenimą.

Klausos prietaisai gali ne tik padėti girdėti, bet ir sugrąžinti gyvenimo pilnatvę, sumažinti vienišumo jausmą, pagerinti bendravimą su artimaisiais bei suteikti daugiau pasitikėjimo savimi.