Blogus sprendimus gali nulemti jūsų IQ: mokslininkai išsiaiškino, jog žemas IQ nulemia klaidas ir finansinį fiasko

Jie nustatė, kad aukšto intelekto asmenys realistiškiau prognozuoja ateities įvykius, o tai padeda geriau apsispręsti ir dažniau pasiekti palankesnių rezultatų gyvenime.

Tyrimo duomenys paskelbti leidinyje „Journal of Personality and Social Psychology“. Jie atskleidžia, jog žmonės, kurių intelekto koeficientas žemas, žemiausi 2,5 proc. populiacijos, darydami prognozes klysta daugiau nei dvigubai dažniau nei tie, kurių IQ patenka į aukščiausius 2,5 proc.

Tikimybė, gyvenimo trukmė ir prognozės

Mokslininkai analizavo duomenis iš Anglijos senėjimo longitudinio tyrimo (ELSA), apimančio reprezentatyvią vyresnių nei 50 metų anglų imtį. Dalyviai turėjo įvertinti savo galimybes sulaukti tam tikro amžiaus. 

Atsakymai buvo lyginami su oficialiomis gyvenimo trukmės tikimybėmis, nustatytomis pagal Nacionalinės statistikos tarnybos duomenis.

Vertinant prognozių tikslumą buvo atsižvelgta į sveikatos būklę, gyvenimo būdo įpročius ir paveldimumą. Profesorius Chrisas Dawsonas, ekonomikos ir elgsenos mokslų specialistas, kartu su komanda taip pat tyrė genetinius rodiklius, susijusius su intelektu ir akademiniais pasiekimais. 

Rezultatai parodė, kad aukštesnio intelekto asmenys dažniau pateikia tikslesnius vertinimus, susijusius su neapibrėžtais įvykiais ir tikimybėmis.

Mažiau klaidų, nuoseklesni sprendimai

Žmonės su aukštesniu IQ gerokai taikliau vertina situacijas – tiek mažiau klysta, tiek išlaiko nuoseklų vertinimo standartą. Pasak prof. Ch. Dawsono, gebėjimas teisingai vertinti tikimybę, kas nutiks gerai ar blogai, yra pagrindinė gero sprendimo priėmimo sąlyga. 

Nuo verslo kūrimo, investavimo ar net partnerio pasirinkimo, visa tai reikalauja gebėjimo įvertinti riziką bei galimybes.

Tyrėjas pabrėžia, kad IQ jau seniai siejamas su sveikata, pajamomis, socialine padėtimi bei išsilavinimu. Nauji tyrimo duomenys leidžia suprasti, jog viena priežastis, kodėl žmonės su žemesniu IQ prasčiau sekasi šiose srityse, gali būti netikslus situacijos vertinimas ir sprendimų pagrįstumas.

Sprendimų kokybė priklauso nuo informacijos pateikimo

Ch. Dawsonas siūlo keisti būdą, kaip gyventojams pateikiama informacija, susijusi su sveikata ar finansais, vietoje to, kad žmonės patys skaičiuotų rizikas, naudinga pateikti aiškias, procentais išreikštas prognozes. Tai gali padėti išvengti netikslių vertinimų ir priimti geresnius sprendimus.

Jo teigimu, genetinės savybės, susijusios su intelektu ir mokymusi, koreliuoja su tikslesnėmis prognozėmis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žemesnis kognityvinis pajėgumas iš tiesų sukelia labiau šališkus sprendimus. 

Pasak Ch. Dawsono, prognozės ir jų kokybė lemia svarbius pasirinkimus: kaip planuoti pensiją, kiek sutaupyti ar kada investuoti. Prastai kalibruoti lūkesčiai gali ne tik pakenkti asmeniniam finansiniam stabilumui, bet ir paveikti visos šalies ekonominį augimą.