Prisijunkite
Pastaraisiais metais klimato kaita vis labiau veikia Arkties ir Antarkties regionus. Tirpstant jūros ledui, pokyčiai vyksta ne tik paviršiuje, bet ir po vandeniu. Vienas iš svarbiausių, tačiau mažiau pastebimų reiškinių, tai pasikeitusi šviesos sklaida vandenyje, kuri keičia ne tik jo spalvą, bet ir visos ekosistemos veikimą.
Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tirpstantis ledas leidžia saulės šviesai lengviau prasiskverbti į vandens gelmes. Tačiau šviesa ne tik tampa intensyvesnė, keičiasi ir jos spektras.
Vietoj plataus spalvų diapazono, kuris būdingas ledui, dabar vandenį vis labiau užpildo mėlyna šviesa. Šis pokytis gali atrodyti subtilus, tačiau jo pasekmės yra gilios ir ilgalaikės.
Šviesa po ledu ir atviroje jūroje
Kai jūros paviršius yra padengtas ledu, saulės spinduliai patenka į vandenį silpnai, bet išlaikydami beveik visas šviesos spalvas. Ledas, nors ir pralaidus mažai šviesos, leidžia skverbtis raudonai, žaliai, mėlynai ir kitoms bangos ilgio šviesoms. Ši įvairovė yra itin svarbi po ledu gyvenančioms dumblių rūšims, kurios per milijonus metų prisitaikė naudoti šį spektrą fotosintezei.
Kai ledas ištirpsta, atsidengia atviras jūros vanduo. Skirtingai nei ledas, vanduo sugeria raudonus ir žalius spindulius, o mėlyna šviesa sklinda giliausiai. Dėl to šviesos spektras po atviru vandeniu tampa labai vienodas, o tai trikdo daugelio rūšių gebėjimą vykdyti efektyvią fotosintezę.
Fitoplanktonas ir lediniai dumbliai, tai gyvybės grandinės pradžia
Šie mikroskopiniai organizmai yra gyvybiškai svarbūs visai jūros ekosistemai. Jie yra pirminiai gamintojai, tai reiškia, kad jie kaupia saulės energiją ir tampa maistu kitoms gyvybės formoms, tokioms kaip zooplanktonui, žuvims, jūriniams paukščiams bei žinduoliams. Jei jų produktyvumas mažėja arba jei keičiasi rūšių sudėtis, visa maisto grandinė gali būti išbalansuota.
Kai fitoplanktonas, prisitaikęs prie plataus šviesos spektro, staiga atsiduria mėlynų bangų aplinkoje, jo augimas sulėtėja. Tačiau tai suteikia pranašumą toms rūšims, kurios geriau prisitaikiusios prie mėlynos šviesos. Dėl šios priežasties keičiasi ne tik produktyvumas, bet ir bendras rūšių santykis. Toks pokytis gali paveikti visą Arkties maitinimosi tinklą.
Šviesos spektro įtaka klimatui
Svarbu pažymėti, kad fitoplanktonas atlieka dar vieną itin svarbią funkciją, jie sugeria anglies dioksidą iš atmosferos fotosintezės metu. Tai yra natūralus būdas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jei dėl šviesos pokyčių fitoplanktono aktyvumas mažėja, šis svarbus klimato reguliavimo mechanizmas tampa mažiau efektyvus.
Todėl šviesos spektro pokyčiai daro įtaką ne tik vietinei ekosistemai, bet ir visos planetos klimato pusiausvyrai. Šios žinios kelia poreikį peržiūrėti klimato modelius, kad juose būtų tiksliau atspindėti šviesos pokyčiai ir jų poveikis gyvybei jūroje.
Kodėl tai turi rūpėti kiekvienam?
Nors atrodo, kad tai vyksta toli nuo mūsų, Arktyje ar Antarktyje, šie procesai veikia visą pasaulio klimato sistemą. Jūros ledas ne tik atspindi saulės spindulius ir vėsina atmosferą, bet ir palaiko gyvybės balansą vandenynuose. Kai ši pusiausvyra sutrinka, pasekmes jaučiame ir mes, nes ateina šiltesnės žiemos, ekstremalūs orai, nykstančios rūšys.
Todėl svarbu ne tik stebėti šiuos procesus, bet ir imtis realių priemonių jų stabdymui. Tai apima šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą, jūros ir ledo stebėseną bei tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant klimato krizę.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti