Šimtai gyvačių įkandimų: šis savanoris pavertė savo kraują ginklu prieš mirtį, atskleidžiama stulbinanti istorija

Įspūdingiausia tai, kad šis atradimas buvo įmanomas dėka vieno išskirtinio žmogaus, kuris sąmoningai rizikavo savo sveikata. Timas Friede, entuziastas ir savanoris, per beveik du dešimtmečius išgyveno šimtus gyvačių įkandimų. 

Jis tai darė tam, kad jo organizmas išsiugdytų atsparumą įvairių rūšių gyvačių nuodams. Jo atkaklumas ir drąsa atvėrė duris į naują priešnuodžių kūrimo etapą.

Kaip gimė universali priešnuodžio idėja

Iki šiol priešnuodžiai buvo gaminami naudojant arklius ar avis, kuriems suleidžiami nuodai iš konkrečios gyvatės rūšies. Gyvūno imuninė sistema pagamina antikūnus, kurie vėliau surenkami ir naudojami žmogaus gydymui. Deja, šis metodas nėra tobulas, jis dažnai sukelia pašalinių reakcijų, o apsauga taikoma tik konkrečiai gyvatės rūšiai. Todėl kiekvienas įkandimo atvejis reikalauja specifinio priešnuodžio.

Pasitelkę Timo Friede imuninę sistemą, mokslininkai išskyrė antikūnus, kurie geba neutralizuoti kelių skirtingų gyvačių rūšių nuodus. Tai sukėlė tikrą perversmą mokslinėje bendruomenėje. Timo kraujyje buvo aptikti plataus spektro antikūnai, galintys veiksmingai kovoti su net keliolikos rūšių gyvačių neurotoksinais.

Trys pagrindiniai komponentai

Naujasis priešnuodis sudarytas iš trijų pagrindinių komponentų. Pirmasis, tai antikūnas, išskirtas iš Timo kraujo, kuris apsaugojo nuo šešių skirtingų rūšių gyvačių nuodų. Antrasis komponentas yra mažoji molekulė, pavadinta „varespladibu“, kuri dar labiau sustiprino apsaugą, padėdama kovoti su dar trims gyvačių rūšims. Galiausiai trečiasis komponentas, kitas antikūnas, išskirtas iš to paties donoro, papildė veikimo spektrą ir užtikrino apsaugą beveik visoms bandytoms rūšims.

Mokslininkai įsitikinę, kad net ir šie trys komponentai sudaro beveik universalią apsaugą nuo įvairių gyvačių nuodų. Tai reiškia, kad ateityje galime turėti vieną bendrą priešnuodį, tinkamą skirtingoms pasaulio gyvatėms, o ne dešimtis atskirų preparatų.

Galimybės pritaikyti praktikoje

Nors šis priešnuodis kol kas išbandytas tik laboratorijoje, pelėms, tyrimų rezultatai labai džiuginantys. Dabar planuojama jo efektyvumą patikrinti klinikinėje aplinkoje. Pirmiausia tai bus daroma su naminiais gyvūnais, pavyzdžiui, šunimis, kurie Australijoje dažnai nukenčia nuo gyvačių įkandimų.

Be to, planuojama sukurti panašų priešnuodį ir kitai gyvačių šeimai, tai yra angims. Ilgainiui mokslininkai tikisi, kad bus galima sukurti dvi pagrindines formules, vieną „elapidų“ šeimos gyvatėms, kitą „viperidams“. Tai padėtų dar labiau padidinti gydymo prieinamumą visame pasaulyje.

Sprendimas globalinei sveikatos problemai

Svarbu paminėti, kad didžioji dalis sunkių gyvačių įkandimų fiksuojama besivystančiose šalyse, kur prieiga prie gydymo dažnai ribota. Dėl šios priežasties naujoji priešnuodžio formulė galėtų išgelbėti tūkstančius, o gal net milijonus gyvybių kasmet. Tyrimo autoriai tikisi, kad jų darbą palaikys filantropai, vyriausybės ir farmacijos kompanijos, padėsiančios finansuoti gamybą ir platinimą.

Ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip drąsa, mokslas ir užsispyrimas gali kartu sukurti sprendimą, kuris keičia pasaulį.