Medžius žudo ne tik sausros ar gaisrai: mokslininkai nustatė pavojingiausią grėsmę, užtenka vos kelių minučių

Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad trumpalaikės, bet intensyvios audros su žaibais ir vėju gali būti vienas pagrindinių medžių žūties veiksnių. Įprastos konvekcinės perkūnijos, kurios susiformuoja greitai, bet pasižymi stipriais vėjo gūsiais ir žaibais, daro didelę žalą miškams. 

Šios audros neretai trunka vos kelias minutes, bet jų padariniai išlieka ilgai, žaibai trenkia į aukštus medžius, vėjas laužo šakas, o kartais išverčia ištisus kamienus. Tokia žala ne tik mažina medžių skaičių, bet ir naikina biologinę įvairovę, trikdo miško struktūrą ir sumažina gebėjimą kaupti anglį.

Vienas iš didžiausių iššūkių, tai, kad tokio tipo pažeidimus labai sunku pastebėti. Skirtingai nei sausros ar gaisrai, perkūnijų padaryta žala yra lokalizuota, todėl jos dažnai nematyti iš palydovų. Be to, tyrėjams fiziškai aplankyti atokias teritorijas nėra paprasta, todėl ilgą laiką šis reiškinys buvo tiesiog ignoruojamas.

Klimato kaitos poveikis audrų intensyvumui

Kylanti temperatūra prisideda prie dažnesnio stiprių audrų formavimosi. Kuo daugiau karščio ir drėgmės atmosferoje, tuo palankesnės sąlygos konvekcinėms audroms. Tyrimai rodo, kad kai kuriose atogrąžų miškų teritorijose audrų aktyvumas kas dešimtmetį padidėja nuo penkių iki net dvidešimties procentų. Tai reiškia, kad medžių mirtingumas dėl perkūnijų gali tik didėti.

Tai kelia rimtų klausimų miškų atkūrimo strategijoms. Jei nežinome tikrosios medžių nykimo priežasties, galime pasirinkti netinkamas rūšis sodinimui, kurios bus dar labiau pažeidžiamos audrų. Rezultate, miškai, kurie po kelių dešimtmečių vėl prarandami.

Technologijų vaidmuo stebint miškų būklę

Norint geriau suprasti šį reiškinį, mokslininkai diegia pažangius technologinius sprendimus. Pavyzdžiui, naudojamos žaibų stebėjimo sistemos, dronai ir vietinės ekspertų komandos, kurios nuolat fiksuoja, kur ir kada įvyko didžiausia žala. Šie duomenys leidžia ne tik nustatyti labiausiai pažeidžiamas teritorijas, bet ir išsiaiškinti, kurios medžių rūšys yra jautriausios audroms.

Kodėl tai svarbu mums visiems?

Atogrąžų miškai sugeria milžiniškus anglies dvideginio kiekius ir reguliuoja regioninį bei globalų klimatą. Jie daro įtaką kritulių pasiskirstymui, oro temperatūrai ir net vandenynų srovei. Jų praradimas gali turėti negrįžtamų padarinių visam pasauliui. Todėl labai svarbu tiksliai žinoti, kas kelia grėsmę šiems miškams ir kaip tai suvaldyti.

Perkūnijų keliama grėsmė dar kartą primena, kad klimato krizės sprendimas turi būti visapusiškas. Negalime apsiriboti vien sausros ar gaisrų stebėjimu, būtina atsižvelgti į visus veiksnius, įskaitant trumpalaikes, bet žalingas audras.

Medžių nykimas tropiniuose miškuose, tai sudėtingas reiškinys, kurio negalima aiškinti vien sausromis ar žmogaus veikla. Audros, kurios anksčiau buvo laikomos pavieniais reiškiniais, dabar tampa reikšminga ekologine grėsme. Jei norime išsaugoti miškus ateities kartoms, turime priimti sprendimus, pagrįstus išsamiais ir tiksliais duomenimis. Tik taip galėsime kurti tvarią ir atsparią ekosistemą, kuri teiks naudą visai planetai.