Stulbinantis mokslininkų projektas: atkūrė prieš dešimtis tūkstančių metų gyvenusios moters veidą

Šiandien, pasitelkę pažangiausias technologijas, mokslininkai jau gali atkurti ne tik bendrą senovės žmogaus išvaizdą, bet ir konkrečius bruožus, spalvas bei net gyvenimo būdo detales. Vienas iš įspūdingiausių pavyzdžių yra moters, gyvenusios dabartinės Belgijos teritorijoje prieš 10 500 metų, atvaizdo atkūrimas.

Šios moters palaikai buvo rasti dar 1988 metais Margaux oloje, netoli Dinanto miesto. Nors radinys išliko gana gerai, tuometinės technologijos neleido tiksliai atkurti nei jos išvaizdos, nei gyvensenos ypatumų. Dabar, po daugiau nei trijų dešimtmečių, pasitelkus 3D skenavimą, DNR analizę ir anatominius duomenis, pavyko sukurti itin tikrovišką šios moters portretą.

Ne tik veidas, bet ir gyvenimo istorija

Atkurtas moters veidas atskleidžia ne tik išorinius bruožus, bet ir tam tikrus jos gyvenimo aspektus. Nustatyta, kad ji gyveno mezolito laikotarpiu, kuris pasižymėjo medžiotojų ir rankiotojų gyvenimo būdu. Tai reiškia, kad žmonės tuomet dar nebuvo apsistoję vienoje vietoje, o daug judėjo, gyveno lauke, ieškojo maisto gamtoje. Moters veidas rodo brandą, mirties metu jai galėjo būti nuo 35 iki 60 metų, kas tuo laikotarpiu buvo gana garbus amžius.

Remiantis genetiniais tyrimais, paaiškėjo, kad moteris turėjo mėlynas akis. Tai įdomi detalė, nes tuo laikotarpiu dauguma Vakarų Europos gyventojų dar turėjo tamsesnę akių spalvą. Taip pat nustatyta, kad jos odos spalva buvo kiek šviesesnė nei įprasta to meto žmonėms. Šis faktas paneigia ankstesnį įsitikinimą, kad priešistorės gyventojai buvo vienodo tipo, akivaizdu, kad ir tais laikais egzistavo didelė fenotipinė įvairovė.

Rekonstrukcija, tai ne meninė fantazija, o tikslus mokslinis darbas

Veido atkūrime dalyvavo ne tik mokslininkai, bet ir žinomi Nyderlandų menininkai, broliai Kennis, kurie garsėja tiksliais priešistorinių žmonių atvaizdais. Jie sukūrė natūralaus dydžio galvos modelį, kurio pagrindas 3D spausdinimu atkurta kaukolė. Ant šio modelio buvo pridėti raumenys, oda, o galva papuošta pagal to meto papuošalų pavyzdžius, rastus netoliese. Visi šie sprendimai buvo pagrįsti archeologiniais įrodymais, o ne laisva menine interpretacija.

Moters iš Margaux atvaizdas tapo simboliniu Belgijos istorijos akcentu. Kadangi ji laikoma viena seniausių rastų moterų šioje teritorijoje, ją imta vadinti „Belgų protėve“. Šis vardas rodo ne tik pagarbą, bet ir siekį glaudžiau susieti šiandienos žmones su jų protėviais. Kadangi moteris kol kas neturi vardo, mokslininkai pasiūlė visuomenei balsuoti, kaip ją pavadinti. Siūlomi vardai yra Margo, Freja arba Mosanne kiekvienas turi kultūrinę reikšmę ir siejasi su regiono istorija.

Gyvas ryšys su senove

Šios rekonstrukcijos svarba neapsiriboja vien vizualiniu aspektu. Tai gyvas ryšys tarp mūsų ir žmonių, gyvenusių prieš tūkstančius metų. Žvelgdami į Margaux moters veidą, galime ne tik susimąstyti apie praeitį, bet ir pamatyti, kiek daug per tūkstantmečius išliko žmogiškojoje prigimtyje akys, veido išraiška, net galimi emocijų atspindžiai. Tai nebe tolima figūra iš vadovėlio, o tikras žmogus, gyvenęs, jautęs, galbūt auginęs vaikus ar rūpinęsis bendruomene.

Ši rekonstrukcija leidžia ne tik pažinti istorinį paveldą, bet ir geriau suvokti save. Ji įkvepia pažvelgti giliau į žmonijos šaknis, primena, kad kiekvienas iš mūsų esame didžiulės gyvų istorijų grandinės dalis.