Tokios cikados dar niekas nebuvo matęs: atrasta vabzdžio fosilija atskleidė milijonų metų paslaptį

Rasta cikada priklauso suaugusiai patelės formai. Jos kūno ilgis siekė apie 2,6 centimetro, o išskleistų sparnų plotis viršijo 6 centimetrus. Toks dydis ir išsilaikymo kokybė leidžia ne tik stebėtis šiuo gamtos stebuklu, bet ir išsamiai tyrinėti vabzdžio anatomiją. Aiškiai matoma galvos forma, sparnų raštai ir jų struktūra leidžia palyginti šį senovinį vabzdį su dabartinėmis cikadų rūšimis.

Sparnai išsiskiria ryškiu, plačiu raštu, kuris, manoma, galėjo atlikti maskuojamąją funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad tuometinė Messelio vietovė buvo padengta subtropiniais miškais, sparnų spalva galėjo padėti šiai rūšiai išvengti plėšrūnų, susilieti su aplinka ir geriau išgyventi.

Ne tik dydis, bet ir svarba mokslo istorijai

Cikados priklauso vienai iš labiausiai paplitusių vabzdžių šeimų, tačiau jų iškasenų yra gana mažai. Tai lemia vabzdžių trapumas ir sudėtingos sąlygos, reikalingos, kad kūnas taptų fosilija. Būtent todėl kiekvienas toks atradimas yra nepaprastai svarbus.

Mokslininkai nurodo, kad ši fosilija ne tik papildė žinias apie šiuolaikinių cikadų kilmę, bet ir leido identifikuoti naują gentį. Tokie radiniai leidžia perrašyti dalį vabzdžių evoliucijos istorijos ir patikslinti, kaip įvairios rūšys išsivystė, paplito ir prisitaikė prie skirtingų ekologinių sąlygų.

Kas yra platypleurini grupė?

Naujai atrasta cikada priklauso Platypleurini grupei, kuri ir šiandien žinoma dėl savo įspūdingų sparnų raštų ir plataus paplitimo miškų bei krūmynų regionuose. Nors iki šiol ši grupė buvo tyrinėta tik šiuolaikiniuose kontekstuose, dabar, remiantis fosilija, galima įvertinti, kaip seniai ši grupė egzistavo ir kokiomis sąlygomis ji vystėsi.

Fosilijoje matomos savybės leidžia daryti išvadą, kad net prieš dešimtis milijonų metų šios cikados jau pasižymėjo tokiomis pat ekologinėmis funkcijomis, kaip ir jų šiuolaikinės giminaitės. Tai leidžia teigti, kad kai kurie vabzdžių bruožai išlieka nepakitę milijonus metų.

Pažvelkime plačiau

Iki šiol iš Cenozojaus eros, prasidėjusios prieš maždaug 66 milijonus metų, buvo žinomos vos kelios dešimtys cikadų fosilijų. Ši, rasta Messelio karjere, tampa viena iš seniausių šiuolaikinėms cikadoms priskiriamų fosilijų visoje Eurazijoje. Tai taip pat pirmas atvejis, kai garsą skleidžianti cikada identifikuota šioje vietovėje.

Mokslininkai tikisi, kad ši fosilija taps svarbiu atskaitos tašku tolesniuose genetiniuose tyrimuose, siekiant atsekti, kaip šios vabzdžių grupės vystėsi per milijonus metų. Ji taip pat padeda užpildyti spragą tarp senųjų vabzdžių formų ir šiandieninių rūšių.

Ką tai reiškia mums?

Ši fosilija, tai ne tik mokslinis atradimas, bet ir langas į praeitį. Ji primena, kad pasaulis, kuriame gyvename, yra formuotas ilgų evoliucinių procesų, o kiekvienas radinys padeda geriau suprasti, kaip susikūrė dabartinės ekosistemos. Insektų fosilijos, ypač tokios retos ir gerai išsilaikiusios, padeda atkurti senovės gamtos paveikslą nuo augmenijos iki klimato ir tarprūšinių sąveikų.